Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė įvertino Živilės Pinskuvienės idėją atskirti specialiųjų poreikių turinčius vaikus: širdies trūkumo klausimas

(3)

Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės siekis atskirose klasėse mokyti specialiųjų poreikių turinčius vaikus būtų beširdiškas poelgis, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Be to, akcentuoja ji, įstatymas neleidžia nepaisyti jau šiais mokslo metais visose Lietuvos mokyklose įsigaliosiančio įtraukiojo ugdymo, tad autonomijos šiuo klausimu neturėtų ir Širvintų rajono savivaldybė.

„Lietuvos specialiosios mokyklos išlieka, labai sunkių specialiųjų poreikių jaunuoliai, jų šeimos turi galimybę pasirinkti. Kiekviena šeima apsisprendžia, kur jo vaikui būtų saugiausia ir tinkamiausia aplinka. 

Šiomis dienomis matome pareiškimų ir iš įvairių žinomų žmonių, kuriems buvo priskirti specialieji poreikiai ir norėta juos ugdyti izoliuotose erdvėse. 

Suprantame, kad tai nebūtų suteikę žmogui tokių galimybių, kokias jis turi dabar“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Jie gali pasirinkti tam tikrą ugdymo planą ir įvertinti individualiai. Tačiau, kai tai yra žmonės, turintys įvairių poreikių ir ypatybių, sakyti, kad juos visus kažkur padėsime ir susitiksime tik per pertrauką, manau, kad tai yra širdies trūkumo klausimas“, – akcentavo ji.

Trečiadienį Ž. Pinksuvienė išplatino viešą pranešimą, kuriuo pareiškė, kad nuo rugsėjo 1 dienos specialiųjų poreikių vaikai Širvintose bus ugdomi atskirose, tam pritaikytose erdvėse.

Savo ruožtu ministrė leido suprasti, kad nepaisyti rugsėjį startuosiančio įtraukiojo ugdymo neleidžia įstatymuose numatytos nuostatos.

„Įstatymas galioja visiems – ir Vilniaus, ir Širvintų, ir Molėtų, ir Skuodo savivaldybėms. Įstatymas galioja ir valstybinėms, ir privačioms ugdymo įstaigoms“, – dėstė politikė.

R. Morkūnaitės-Mikulėnienės nuomone, įtraukusis ugdymas leis mokyti vaikus ne tik akademinių ar ugdymo programoje numatytų dalykų, bet ir lavinti juos kitose srityse.

„Įtraukusis ugdymas nėra naujiena, dabar jis yra apibrėžtas tik įstatymiškai. Tačiau yra mokyklų, kurios jau dešimtmečius vykdo šią kilnią misiją neatstumdamos vaikų, ir gyvenime ne viskas yra matuojama akademiniais pasiekimais. 

Taip, mes turime sudaryti vaikams galimybes siekti aukščiausių rezultatų ir akademine prasme, bet kartu ir ugdyti kitas jų puses: sugebėjimą priimti kitokį žmogų, mokėti su juo būti, sugyventi ir ateityje dirbti“, – pabrėžė ministrė.

Kaip skelbta anksčiau, Ž. Pinskuvienė siekį specialiųjų poreikių turinčius vaikus ugdyti specialiose, tam pritaikytose erdvėse argumentuoja galimybe užtikrinti kitų klasėje besimokančių vaikų mokslo kokybę.

„Užtikrinu, kad visos ugdymo įstaigos tinkamai pasirūpins visais mokykloje besimokančių vaikučių specialiaisiais poreikiais, jie bus integruoti į bendrąjį ugdymą kartu mokantis dailės, muzikos, technologijų, fizinio ugdymo, bus skirtas išskirtinis dėmesys jų poreikiams“, – teigė Širvintų rajono merė.

„Tačiau individualiais atvejais jie bus ugdomi atskirai nuo kitų vaikų, todėl daugiau nenukentės nei jų, nei kitų klasės vaikų ugdymo kokybė, emocinė būsena, jie nebepatirs tiek psichologinių įtampų, kiek jiems tekdavo patirti anksčiau“, – pridūrė ji.

Nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. 

Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.

Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder