Referendumui dėl pilietybės išsaugojimo artėjant: kokias teises ir pareigas numatytų Lietuvos pilietybės išsaugojimas?

Jei dauguma balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių pritartų, kitų Lietuvai draugiškų šalių pilietybes įgyjantys lietuviai, galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę.

Tačiau dažnam kyla klausimas – kokias pilietines teises ir pareigas turėtų Lietuvos pilietybę išsaugojantys asmenys?

Lietuvos ir JAV teisininkas, LR Seimo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Komisijos narys Gediminas Ramanauskas sako, kad atsakymo toli ieškoti nereikia, nes ir šiuo metu nemažai Lietuvos piliečių pagal įvairias taikomas išimtis kartu yra ir kitos šalies piliečiai, o Lietuvos įstatymai labai aiškia apibrėžia jų pilietines teises ir pareigas.

Išsaugoję pilietybę galėtų rinkti Seimo narius ir Prezidentą

G. Ramanausko teigimu, pagal LR įstatymus visi Lietuvos piliečiai yra lygūs.

Tai reiškia, kad jų aktyvioji rinkimų ir kitos piliečio teisės iš esmės yra tokios pačios – nepriklausomai nuo to, ar Lietuvos pilietybė įgyta gimimu, atkūrimu, suteikta išimties tvarka ar natūralizacijos keliu, ir, nepaisant to, kad Lietuvos pilietis kartu yra ir kitos valstybės pilietis.

„Dėl to Lietuvos pilietis, kuris kartu yra ir kitos šalies pilietis, gali rinkti tautos atstovus į Seimą, Europos parlamentą, taip pat balsuoti prezidento rinkimuose ir referendumuose.

2020 metais buvo sudaryta atskira vienmandatė užsienio rinkimų apygarda, skirta būtent Seimo rinkimuose dalyvaujantiems pasaulio lietuviams. Šioje rinkiminėje apygardoje renkamas vienas Seimo narys“, – sako teisininkas.

Kiek kitaip yra su Savivaldybių tarybų ir tiesioginiais mero rinkimais, kuriuose pagal įstatymus gali dalyvauti tik nuolatiniai tų savivaldybių gyventojai, jei rinkimų dieną jiems yra sukakę 18 metų.

G. Ramanausko teigimu, iš esmės savivaldybių tarybos ir merai atstovauja vietos bendruomenę, o Lietuvos ir kartu kitos šalies piliečiai juos rinkti gali tik, jeigu nuolat gyvena konkrečioje savivaldybėje.

Tapti Seimo nariu ar prezidentu – tik kitos pilietybės atsisakius

Tiesa, pašnekovas pažymi, kad skiriasi Lietuvos ir Lietuvos kartu su kitos šalies pilietybę turinčių asmenų teisė būti išrinktiems Seimo nariais ir prezidentu. Pagal LR Konstituciją Lietuvos Seimo nariais ir prezidentu negali tapti asmenys, kurie priesaika yra susiję su kita valstybe.

„Tą gerai iliustruoja prezidento Valdo Adamkaus atvejis. V. Adamkus praeityje buvo JAV pilietis ir šios valstybės tarnautojas, todėl norėdamas tapti Lietuvos prezidentu privalėjo JAV pilietybės atsisakyti ir mūsų šalyje gyventi ne mažiau kaip trejus metus iki rinkimų. Iš esmės susisaistymas priesaika su kita valstybe užkerta kelią Lietuvos piliečiui tapti Lietuvos prezidentu ar Seimo nariu.

Tai jis gali padaryti tik atsisakęs kitos šalies pilietybės, pagal užsienio valstybės teisę. Lietuvos prezidentu taip pat negali tapti natūralizuotas lietuvis, nes Konstitucijoje įtvirtinta, kad juo gali būti tik Lietuvos pilietis pagal kilmę“, – sako teisininkas.

Valstybės tarnybai kitos šalies pilietybė – ne kliūtis

G. Ramanauskas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos piliečiai norėdami dirbti kitos valstybės tarnyboje privalo gauti LR Vyriausybės leidimą, o dirbdami tokį darbą be minėto leidimo gali netgi netekti Lietuvos pilietybės. Tačiau dirbti Lietuvos valstybės tarnyboje Lietuvos ir kartu kitos šalies pilietybę turintiems asmenims kliūčių nėra.

„Svarbu, kad jie atitiktų tam tikrus įstatymų numatytus reikalavimus. Be to, kad valstybės tarnyboje norintis dirbti asmuo privalo turėti Lietuvos pilietybę, jis turi mokėti valstybinę lietuvių kalbą, būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų amžiaus, turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.

Valstybės tarnautojai taip pat privalo turėti nepriekaištingą reputaciją, laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai“, – pažymi G. Ramanauskas.

Dėl pilietybės išsaugojimo bus sprendžiama referendume

Kitų metų gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymų numatytas išimtis – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę.

Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.

Pritarus siūlomam pakeitimui, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Tokiu pakeitimu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų pašalintas draudimas Lietuvos piliečiams turėti ir kitų šalių pilietybę ir išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę.

Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.

Pilietybės išsaugojimo tvarką reglamentuotų LR pilietybės konstitucinis įstatymas. Seime užregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių pilietybę įgyjantys lietuviai. Tokius kriterijus atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės. Taip pat išskirtos valstybės, kurios tokių kriterijų neatitinka.