Rusų kalba stumiama iš mokyklų

(23)

Vilniaus miesto vicemeras Arūnas Šileris išsiuntinėjo mokykloms raštą,kuriame jos spaudžiamos atsisakyti rusų, kaip antros užsienio kalbos, mokymo. Todėl, pavyzdžiui, Žvėryno gimnazijos direktorė Žaneta Vaškevičienė jau informavo tėvus, jog jų atžalos mokysis tik Europos Sąjungos narių kalbų. O rusų kalbos, pasak jos, galima mokytis visą gyvenimą. Ne mokykloje.

Rusų kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, vaikams pasirinkę tėvai Vilniuje nustebo sužinoję, kad tokio pasirinkimo mokykloje nebelieka.

Netgi tie, kurie jau mokosi rusų kalbos, turės rinktis kitą kalbą. Tėvai stebisi, kodėl valdžia diktuoja, kokias kalbas jų vaikams mokytis, o rusų kalbos specialistai sako, kad tai greičiausiai tėra politinis užsakymas, kurį kritikuoti daugelis tiesiog bijo.

Į „Vakaro žinias" kreipėsi Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokinių tėvai. Jie nustebo gavę iš mokyklos administracijos laiškus, kad vaikai, kurie buvo pasirinkę mokytis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, rinktųsi kitą - vokiečių - kalbą. Kito varianto nėra. Laiške nurodyta atsiųsti prašymo formą, o toks sprendimas motyvuojamas Vilniaus miesto vicemero protokolu.

Vadina tai diskriminacija

Tėvai stebisi, kad apie tokius pokyčius mokykloje su jais niekas nesitarė.

„Kaip suprantu, tai yra savivaldybės mokykloms nuleistas sprendimas. Bet tai nėra prievolė - tik siūlymas. Bet mums sakoma, kad dėl tokio spaudimo visos Vilniaus mokyklos ketina atsisakyti rusų kalbos.

Kalbėjome su mokyklos vadove, kuri tiesiai prisipažino, kad neketina prieštarauti savo darbdaviui. Kaip suprantu, tai susiję su mokyklų vadovų atlyginimu. Juk priedai mokomi už tai, kad vadovas gerai vykdo rekomendacijas, įgyvendina savivaldybės viziją.

Kai prašėme pamatyti tą vicemero protokolą, mums jis parodytas nebuvo. Nėra jokio įstatymo ar programos, tai tik sugalvotas spaudimas mokykloms, o vadovai jam pasiduoda.

Mums sakoma tiesiai, kad nėra galimybės rinktis rusų kalbos, tos kalbos mokytis pradėti nebus galima", - „Vakaro žinioms" sakė Jurga, kurios dukra yra penktoje klasėje ir nuo kitų metų turėjo mokytis rusų, kaip antrosios užsienio kalbos.

Ji sako, kad mokykloje sudaryta klasė, kurioje 18 vaikų pasirinko rusų kaip antrąją užsienio kalbą. Moteris neketina patarti rinktis vokiečių kalbos savo dukrai, taip mąstančių tėvų yra ir daugiau, tad mokykla turės organizuoti rusų kalbos mokymą, nors to ir nenori.

„Kodėl mums primetama, kokią kalbą turi mokytis mūsų vaikai? Gyvename šalia rusakalbių, klasėje turime mišrių šeimų vaikų. Kodėl tie vaikai negali mokytis rusų kalbos? Vyksta kažkoks priešinimas, atstūmimas tų vaikų.

Tai nėra normalu. Jeigu rusų kalbos nebus mokoma todėl, kad vyksta karas, tuomet reikėtų atsisakyti ir vokiečių kalbos. Kitaip tai tėra diskriminacija. Žmonės supranta, bet bijo pasakyti", - nauja politika stebisi Jurga.

Dokumentas, kurio niekur nėra

„Vakaro žinios" gavo raštą, kurį mokykla galimai ir vadina vicemero protokolu. Jis pavadintas „Dėl bendrojo ugdymo įstaigų vadovų veiklos užduočių 2024 metams nustatymo". Jame nurodoma, kad progimnazijų, gimnazijų, pagrindinių, ilgųjų gimnazijų vadovams, kur ugdymas vyksta lietuvių mokomąja kalba (6-12 kl.) nustatomas rodiklis - šeštoje (arba) penktoje, devintoje klasėje suformuotos antros užsienio kalbos mokymosi grupės tik ES (prancūzų, vokiečių, ispanų, anglų) kalbomis. Kitas rodiklis - bent dalyje klasių įgyvendinta galimybė keisti pasirinktą antrąją užsienio kalbą į ES kalbą. Raštą pasirašė Vilniaus savivaldybės vicemeras Arūnas Šileris.

Tiesa, tokio rašto neįmanoma rasti savivaldybės teisės aktų sistemoje, jame neparašyta, koks tai teisinis dokumentas, nėra nei datos, nei numerio. Tad greičiausiai tai tėra vicemero mokyklų vadovams išsiųstas raštas, kuris neturi jokios teisinės galios ir juo labiau nėra privalomas. „Vakaro žinios" kreipėsi į savivaldybę prašydamos pakomentuoti situaciją, tačiau savivaldybė gyventojams atsakymo nepateikė.

Apie tai, kad prievolės vykdyti vicemero užgaidas mokyklos neturi, kalba ir su „Vakaro žiniomis" bendravęs vienas iš Žvėryno gimnazijos moksleivių tėvų Arūnas.

„Tai yra siūlymas, su kuriuo galima sutikti arba nesutikti. O jeigu neturi pasirinkimo, tai jau yra pozicijos primetimas ir prievarta. Visiškai nesuprantu tokio savivaldybės žingsnio. Jis prasilenkia su sveika logika. Imtis tokių priemonių, neatsižvelgiant į realijas, yra absurdas.

Taip kovojama ne su politika, o su žmonėmis. Lietuvoje yra daugybė ukrainiečių, kurie kalba rusiškai. Kodėl vaikams draudžiama suprasti šalia gyvenantį žmogų? Koks yra tikslas? Tai yra nacionalizmas", - sako Arūnas.

Nuolankiai vykdo savivaldybės politiką

„Vakaro žinioms" susisiekus su Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktore Žaneta Vaškevičiene, ši patvirtino, kad vykdo savivaldybės nurodymus, o nusiskundimų iš tėvų esą negirdėjo.

„Sausį gimnazijos tarybą informavau apie rekomendaciją savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų vadovams 6-ųjų klasių ir naujai formuojamų 5-ųjų klasių (jei pradedama mokytis antrosios užsienio kalbos 5-oje klasėje) mokiniams, renkantis antrąją užsienio kalbą, siūlyti tik ES kalbas.

Antrą užsienio kalbą pagrindinio ugdymo pakopoje renka tėvai, tuomet mokykla sprendžia apie finansines galimybes ir intelektualius išteklius, t.y., ar turi pasirinktos kalbos mokytoją.

Tėvai rekomendaciją išklausė ir problemų ar nusiskundimų mokyklos administracija nėra sulaukusi. Tai - kiekvieno asmeninis pasirinkimas, juolab kad kalbas galima mokytis visą gyvenimą ir ne tik mokykloje.

Krūviai dabartinėms rusų kalbos mokytojoms nepakito, nes turime mažiau 5-ų klasių ir daugiau 9-ų arba I gimnazijos klasių. Gimnazija siūlo dvi antras užsienio kalbas, t.y. prancūzų ir vokiečių. Abiejų mokymą užtikrinsime", - trumpai nurodė direktorė.

Ministerija tik džiaugiasi

„Vakaro žinios" kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri teigiamai vertina tokią savivaldybės iniciatyvą. Nors argumentacijos, kodėl rusų kalbos reikia atsakyti, tiesiai nepasakė. Tik patikino, kad savivaldybė gali priimti sprendimus, kokių pasirenkamųjų užsienio kalbų gali būti mokoma jos mokyklose.

„Vyksta pokyčiai visuomenėje, tėvų ir vaikų pasirinkimuose: jei praėjusiais mokslo metais rusų kaip antrąją užsienio kalbą rinkosi apie 70 proc. šeštokų, šiais mokslo metais - jau apie 54-55 proc. Ministerija kartu su savivaldybėmis ir mokyklomis siekia, kad ilgainiui ši pasirinkimo piramidė apsiverstų", - nurodyta ministerijos atsiųstame komentare, kuriame nepatikslinta, koks specialistas atsakė į žurnalistų klausimus.

Primena sovietmetį

O štai buvusi Lietuvos Respublikos rusų kalbos (užsienio kalbos) mokytojų asociacijos pirmininkė Marytė Puzaitė sako, kad vyksta spaudimas nesirinkti šios kalbos: „Išimama, ir viskas. Nesvarbu, kad yra mokytojas, nesvarbu vaikų ir tėvų lūkesčiai.

Tai yra savivaldybės politinis sprendimas mokyklas išvalyti. Tiek metų buvo žadama skirti daugiau valandų kalbų mokymuisi ir platesniam pasirinkimui. O dabar atvirai vyksta mokyklų vadovų šantažas. Viskas priklausys nuo to, kaip į situaciją reaguos konkretus mokyklos vadovas.

Apmaudu, kad nepaisoma mokinių lūkesčių ir negalvojama apie jų emocinę būklę. Galime tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi vaikai iš mišrių šeimų."

Pedagogė sakė girdėjusi kalbas, jog mokyklos, sudariusios klases mokytis rusų kalbos, negaus tokiai klasei mokinio krepšelio. Pasak jos, tokia politika labai primena sovietmetį: „Mokytojai įbauginti, bijo viešinti situaciją.

Mes visi suprantame, kas vyksta. Situacija labai skaudi. Bet kalba tai tikrai nekalta dėl to, kas pasaulyje vyksta. Aš gyvenau sovietmečiu ir dabar matau lygiai tokius pačius metodus. Dėl to man ne tik apmaudu, bet ir baisu."

Darbai vyksta „po kilimu"

Dar viena Vilniuje dirbanti rusų kalbos mokytoja „Vakaro žinioms" patvirtino, kad pedagogus jau pasiekia kalbos, jog savivaldybė „nuleido" mokykloms tvarkas, pagal kurias siekiama išstumti rusų, kaip antrąją užsienio kalbą, iš mokyklų.

„Tokia situacija yra lietuviškose mokyklose. Viešojoje erdvėje informacijos mažai, nes viskas daroma „po kilimu". Mes tik girdime, kad mokyklų direktoriai gauna įvairius raštus, o apie tai, koks jų turinys, mes sužinome ne visada. Viskas daroma tyliai, slepiant realius tikslus.

Sakoma, kad mokyklų vadovai kviečiami į susirinkimus, jiems nurodoma neleisti rinktis rusų kaip užsienio kalbą. Nors pagal įstatymą užsienio kalbą pasirenka tėvai - nei savivaldybė, nei ministerija teisiškai negali nurodyti, kam kokių kalbų mokytis", - sako pedagogė.

Pasirodo, įgyvendinti tokią savivaldybės diktuojamą tvarką mokyklų vadovai gali būti motyvuojami finansiškai: „Mokyklų vadovai iš savivaldybės gauna metines užduotis. Mus pasiekė informacija, kad šiame plane ketinama įrašyti rusų kalbos mokyklose naikinimą. Neseniai vyko pedagogų susitikimas su švietimo viceministru, jis apie tai nutylėjo.

Mus pasiekia kalbos, kad direktoriams bus mokami priedai už šio tikslo įgyvendinimą. Pats vicemeras A.Šileris sakė, kad, jeigu mokykla įgyvendins reikalavimus, gaus priestatą, stadioną, kitokią naudą. Apie tai jis tarp eilučių rašė viešai socialiniame tinkle.

Girdime, kad, jeigu mokykloje visgi bus sudaryta rusų kalbos klasė, ji negaus klasės krepšelio.Mokslo metai eina į pabaigą ir mes nežinome, kas mūsų laukia rytoj."

Mokytoja stebisi, kodėl siekiama atsisakyti tos kalbos, kuri yra istorinės Lietuvos tautinės mažumos kalba. Specialistė neslepia mananti, kad tai - nepamatuotas politinis sprendimas: „Tai palies ir tuos, kurie dar tik rinksis kalbą, ir tuos, kurie jau pasirinko, netgi vaikus, kurie jau mokosi rusų kalbą. Pavyzdžiui, aštuntokus, kurie iki tol mokėsi rusų kalbos, o devintoje klasėje nebeliks galimybės tęsti pasirinktos kalbos mokymąsi.

Tai labai pigus ir trumparegiškas būdas išlikti politiniame „mainstreame". Nejau politikai visiškai nesupranta, kad Vilnius yra daugiakultūrinis ir daugiakalbis miestas? Viso pasaulio didmiesčiai yra daugiakalbiai miestai. Tokias tvarkas rašantys žmonės turi visiškai neišmanyti istorijos.

Buvo laikas, kai žydams buvo draudžiama kalbėti jų kalba. Ar politikai siekia, kad rusų kalba vaikai kalbėtų patyliukais, paslapčia savo namuose? Istorija mus pamokė, kur tai gali nuvesti."

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder