Kai tiesa tampa deficitu: kodėl Vakarų Lietuvai reikia atsakingos žurnalistikos?

Švaros ir tikslumo klausimu žiniasklaida šiandien konkuruoja ne tik su kitais profesionalais, bet ir su anoniminiais kanalais, algoritmais sustiprintomis emocijomis, „nuomone paremtomis įžvalgomis“ ir išmaniai supakuota propaganda. Tad ką iš tikrųjų reiškia būti atsakingu žurnalistu? Ar klaipėdiečiai tuo pasitiki?

Kas yra atsakingas žurnalistas?

Atsakingas žurnalistas šiandien - tai ne tik tas, kuris moka rašyti, rinkti citatas ir sudėlioti faktus į rišlią istoriją. Atsakomybė pirmiausia reiškia suprasti savo poveikį visuomenei. Vienas sakinys gali pakeisti reputaciją. Viena antraštė gali pakreipti viešąją nuomonę. Viena netiksliai patikrinta detalė gali išaugti į mitą, iš kurio paskui gyvens šimtai komentarų socialiniuose tinkluose.

Atsakingas žurnalistas:

- tikrina informaciją bent du kartus, o dažnai - ir tris;

- neskuba ir, jei reikia, renkasi lėtesnę, bet tikslesnę žurnalistiką;

- atskiria faktus nuo interpretacijų, net jei pastarosios gražiau skamba antraštėje;

- stebi savo pačių klaidas ir prireikus jas taiso atvirai, be užuominų į „technines aplinkybes“;

- gerbia pašnekovų orumą, nepasiduodamas pagundai „sukurti gerą dramą“.

Žurnalistika, nepaisant romantizuotų filmų apie herojiškus reporterus, nėra nuolatinis nuotykis. Dažniau tai yra kantrybė, kruopštumas ir nuolatinis savęs klausinėjimas: „O jei čia klystu?“

Kaip atsakinga žurnalistika pateikia informaciją visuomenei?

Visuomenė šiandien yra išalkusi ne tik naujienų, bet ir aiškumo. Štai kur atsakingos žiniasklaidos vaidmuo:

- Kontekstai, paaiškinimai, faktai. Pranešti, kad kažkas įvyko, neužtenka. Reikia paaiškinti kodėl tai svarbu.

- Skaidrumas. Jei informacija nepatvirtinta, tai pasakoma. Jei šaltinis anoniminis, paaiškinama kodėl.

- Įrodymai, o ne nuojautos. Socialiniuose tinkluose nuomonės dažniausiai remiasi emocijomis. Žiniasklaidoje - dokumentais, ekspertais ir tikrinamais duomenimis.

- Balanso paieška. Bet ne balansavimo dėl vaizdo. Atsakinga žiniasklaida turi ne „duoti žodį abiem pusėms“, bet suteikti žodį toms pusėms, kurios turi pagrįstų argumentų.

Atsakingas žurnalistas nėra robotas. Bet jis turi sąmoningai atlikti savo vaidmenį: ne transliuoti chaosą, o padėti žmonėms susigaudyti pasaulyje.

Žurnalistų vaidmuo dezinformacijos ir propagandos laikais

Šiuolaikinė informacinė erdvė yra karo laukas be matomų frontų. Propagandos kampanijos suplanuotos profesionaliai, orientuotos į emocijas, pasyvų vartojimą ir susiskaldymą. Todėl žurnalistų pareiga tampa dviguba:

1. Atpažinti manipuliaciją, net jei ji atkeliavo per patikimą, iš pirmo žvilgsnio „neutralų“ šaltinį.

2. Atsispirti pagundai supaprastinti pasaulį iki dviejų stovyklų, dviejų interpretacijų ir dviejų „tiesų“.

Vakarų Lietuvoje, ypač Klaipėdoje, kur susipina jūrinė geopolitika, įvairių kultūrų balsai ir istoriškai jautrios temos, atsakinga žiniasklaida turi ypatingą užduotį: būti filtru, kuris neleidžia žalingoms žinutėms pasklisti nepastebėtoms.

O ką apie tai mano klaipėdiečiai?

Pakalbinome keletą skirtingo amžiaus ir patirties klaipėdiečių. Įdomu tai, kad nors pasitikėjimo lygis skiriasi, visi sutaria dėl vieno - žiniasklaida turi būti skaidri ir aiški.

Rūta (42 m.): „Pasitikiu, bet atsargiai. Visada pasitikrinu kelis šaltinius. Jei Klaipėdos žurnalistai kalba su ekspertais ir pateikia faktus, aš juos skaitau. Jei matau skambias antraštes, tai praeinu pro šalį.“

Dalius (28 m.): „Norėčiau daugiau tyrimų, mažiau nuomonių. Atrodo, kad kartais žurnalistai skuba. Bet kai tema gili, vietos žiniasklaida tikrai gali nustebinti gerąja prasme.“

Aldona (67 m.): „Žurnalistais pasitikiu labiau nei socialiniais tinklais. Bet visada norisi, kad jie būtų arčiau paprastų žmonių: parodytų, kaip sprendimai veikia mus, o ne tik politikus.“

Šios trumpos nuomonės parodo, kad klaipėdiečiai žiniasklaidos neatmeta. Jie tiesiog tikisi kokybės, kuri būtų verta jų dėmesio.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Svarbiausia – nesitaikstyti su triukšmu

Atsakinga žurnalistika nėra vien žurnalistų reikalas. Tai sąveika. Žurnalistai stengiasi būti tikslūs ir skaidrūs, o visuomenė - įsiklausanti, kritiška ir nebijanti klausti. Kai abi pusės susitinka viduryje, atsiranda tikras dialogas. Ir tik tada informacinė erdvė tampa ne kovos lauku, o bendruomenės platforma.

Vakarų Lietuvoje, kur uostas - vartai į pasaulį, o vėjai atneša tiek naujienas, tiek gandus, atsakinga žurnalistika yra mūsų navigacijos sistema. Kompasas, kuris rodo kryptį, net jei kartais migla uždengia horizontą.