Sakralinio paveldo investicijos: Palangos simbolio restauracijai 2026 metams atveriamas biudžetas

1. Finansinė projekto struktūra

Palangos miesto taryba, tvirtindama 2026–2028 metų strateginį veiklos planą, numatė konkretų finansavimo mechanizmą pirmajam etapui.

Skaičiai ir etapai:

200000 eurų: Tiek skiriama pirmajam restauracijos etapui 2026 metais.

Prioritetas: Išorės mūro siūlių tvarkymas (drėgmės izoliacija) ir vidaus inžinerinių sistemų (apšvietimo, šildymo) modernizavimas.

Istorinis kontekstas: Bažnyčios bokšto aukštis siekia 59,95 metrų, o tai reikalauja specifinės restauracinės įrangos ir aukštos kvalifikacijos specialistų, kas kelia projekto savikainą.

2. Verslo ir paveldo dermė

Darbai derinami su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriumi. Tai reiškia, kad restauracija vyks pagal griežtus paveldo apsaugos reglamentus, naudojant autentiškas medžiagas.

Analitinis pastebėjimas: Palanga demonstruoja unikalią Lietuvai tendenciją – savivaldybė prisiima pagrindinę finansinę naštą už sakralinių objektų išlaikymą (jau prisidėta prie Būtingės, Šventosios ir Liuteronų bažnyčių).

Tai sukuria pridėtinę vertę aplinkiniam NT sektoriui ir didina kurorto prestižą investuotojų akyse.

3. Visuomenės pulsas: Medžiai ir komfortas

Nors projektas vertinamas teigiamai, vietos bendruomenė kelia svarbius klausimus, į kuriuos vystytojai ir savivaldybė turės atsakyti:

Aplinkosauga: Gyventojai griežtai reikalauja išsaugoti šventoriaus medžius, kurie sudaro vientisą ansamblį su architektūra.

Modernizacija vs Autentika: Tikimasi, kad atnaujinant vidų bus pagalvota apie lankytojų komfortą (pvz., patogesnius suolus), tačiau išlaikant neogotikinį stilių.

Eksperto įžvalga

Restauracijos pradžia sutampa su bažnyčios pašventinimo 120 metų jubiliejumi. Tai puikus rinkodarinis ėjimas, leidžiantis projektui pritraukti ne tik biudžeto lėšas, bet ir galimas privačias aukas ar ES struktūrinių fondų paramą ateities etapams.