Salantų „Amerika“: vartai į laisvę, kuriuos pasiryžę išgelbėti vietos verslininkai
Vieta, kur prasidėdavo naujas gyvenimas
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje šis akmeninis pastatas buvo kur kas daugiau nei užeiga. Pasak istorijos tyrinėtojo Pauliaus Vaniuchino, tai buvo „Amerikos vartai“.
Čia rinkdavosi jaunuoliai ir šeimos, pasiryžę nelegaliai palikti Rusijos imperiją.
Karčemoje jie pasirašydavo sutartis su agentais, kurie už sutartą sumą žadėdavo saugų pervedimą per sieną, kelionę iki Hamburgo uosto ir bilietą į laivą, plaukiantį už Atlanto.
Salantų seniūnė Jolanta Ažondenienė pabrėžia, kad būtent nuo šio taško pasikeitė daugybės šeimų likimai. Vietos žydų bendruomenė čia padėdavo tvarkyti dokumentus, todėl „Amerikos“ vardas pastatui prilipo neatsitiktinai – tai buvo paskutinė stotelė prieš ilgą kelionę į svajonių šalį.
Iššūkis savininkams: autentika prieš griovimo ekskavatorių
Dabartiniai savininkai Bieliauskai neslepia – pastatą įsigijo iš gailesčio. „Tiesiog buvo gėda žiūrėti, kaip jis griūna“, – atviravo Leonas Bieliauskas. Nors nugriauti avarinį statinį būtų pigiau ir paprasčiau, šeima pasirinko sunkųjį kelią – išsaugoti autentišką XVIII a. pab.–XIX a. pr. architektūrą.
Pastatas pasižymi unikaliu „prūsiškuoju“ stiliumi: jo sienos mūrytos iš natūralių lauko akmenų, tarp kurių įterpti smulkūs skaldyti akmenukai.
Nors praėjusi žiema ir sniego svoris apgadino medines konstrukcijas, Bieliauskai jau pradėjo teritorijos valymo darbus ir ruošia dokumentaciją pastato prikėlimui.
Ateitis – žmonių rankose
Nors konkrečios pastato funkcijos savininkai dar neįvardija, jie akcentuoja, kad svarbiausia – išlaikyti istorinį tašką gyvą.
„Reikia įsivertinti, ko Salantams šiandien trūksta. Gal ir pačių žmonių paklausti“, – svarstė savininkai, pabrėždami, kad jų tikslas yra ne trumpalaikė nauda, o indėlis į miesto ateitį.
VE.lt įžvalga: Salantų „Amerika“ yra puikus pavyzdys, kaip privati iniciatyva gali išgelbėti tai, kas valdininkams atrodo tik „avarinis objektas“.
Kol vieni skaičiuoja griovimo kainą, kiti investuoja į atmintį. Tikėkimės, kad šie „vartai“ vėl atsivers – tik šįkart ne emigracijai, o naujam miesto gyvenimui.
Šaltinis: Edita Kalnienė / „Pajūrio naujienos“ / Pauliaus Vaniuchino archyvas
Rašyti komentarą