Šaršalas po prezidento veto: ką darys Seimas

Stebisi žmogaus teisių pažeidimais

Seime kilusia iniciatyva, kad nuo gruodžio 1 d. darbuotojai, nenorintys vakcinuotis, už privalomus testus sumokėtų patys, labai apsidžiaugė dalis verslininkų.

Tačiau ne visi. „Vakaro žinių" kalbintas Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius neslepia, kad itin džiaugiasi, jog prezidentas Seime „per plauką" priimtą įstatymą visgi vetavo.

„Teigiamai vertinu prezidento sprendimą. Nors nesu prezidento politikos mėgėjas, tačiau labai tikėjausi, kad jis priims sprendimą vetuoti įstatymą.

Nes tai, kas vyksta Lietuvoje, nors ir nesu teisininkas ar medikas, parodo pavojingas tendencijas dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Net kai testų apmokėjimą norėta „permesti" verslui, tai būtų ir verslo teisių pažeidimas. Verslininkai, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, moka mokesčius.

Matosi Vyriausybės noras, kad kažkas išspręstų problemas, kurių nepavyko išspręsti patiems. Manau, prezidento veto aiškiai sako, kad reikia ieškoti kitų sprendimų", - sako S.Leonavičius.

Verslininkas pastebi, kad pandemijos valdymui skirti Vyriausybės sprendimai, kuo toliau, tuo labiau kiršina visuomenę ir kelia klausimų dėl žmogaus teisių pažeidimų: „Teisėkūros sprendimai turi būti kompleksiški, o dabartiniai sprendimai kelia pavojų, kad kai kuriais atvejais nebeegzistuotų žmogaus teisės.

Net jeigu nesiskiepijančių yra mažuma.

Partizaninio karo metu vyrų mažuma išėjo į miškus, nes tikėjo laisva Lietuva. Gal kažkas juos tada keikė, nesuprato, bet praėjus laikui jie tapo Tautos didvyriais.

Norisi, kad šiandien išliktume demokratine valstybe, kurioje gerbiamos kiekvieno žmogaus teisės. Ir mažuma turi turėti teises. Jie moka mokesčius ir yra mūsų bendruomenės dalis. Bet šiandien man kyla klausimas, koks gali būti kitas žingsnis?

Neseniai buvo paskelbta, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas įsakė savo žmonėms mažiau valgyti. Apsimesdami, kad tai, kas vyksta dabar, yra teisinga, ar ateityje nesulauksime panašių nurodymų?"

Neketina versti darbuotojų vakcinuotis

Paklaustas, ar nebijo, kad bus apšauktas „antivakseriu", S.Leonavičius patikina, kad yra pasiskiepijęs, kaip ir visa jo šeima.

„Taip pat ir įmonėje 99 proc. darbuotojų yra pasiskiepiję. Bet yra žmonių, kurie turi sveikatos problemų, kurie yra vyresnio amžiaus. Bendravau su kiekvienu iš jų.

Kai matau, kad skiepijimosi dieną į darbą ateina moteris, kuri visa net virpa iš baimės ir verkia, bijodama, kad po skiepo numirs, kas gali prisiimti atsakomybę ir versti tokį žmogų skiepytis? O jeigu iš tiesų kažkas nutiks?

Mes įmonėje turime du puikius specialistus, kurie nenori vakcinuotis, todėl jie dirba nuotoliniu būdu ir aš tikrai neketinu jų atsisakyti. Stengiamės ieškoti sprendimo būdų, užtikrinant jų teises ir nepažeidžiant kitų darbuotojų teisių.

Mums sakoma, kad tie, kas skiepijasi, remiasi mokslu. Bet aš neatsimenu istorijoje atvejų, kad mokslas būtų rėmęsis jėga. Tad manau, ir prezidentas šiuo metu turės atlaikyti tam tikrą ugnį, bet šiuo klausimu aš be baimės stočiau šalia jo, nebijau, kad galiu būti kažkuo apšauktas", - sako S.Leonavičius.

Jis priduria, kad taip pat nepritaria ir iniciatyvoms, jog neskiepyti darbuotojai negalėtų gauti nedarbo išmokos, jeigu jiems būtų nustatyta COVID-19 liga: „Juk darbuotojas moka PSD ir kitus mokesčius.

Aš - nerūkantis žmogus, bet mes gydome ir dėl rūkymo įvairiomis ligomis susirgusius pacientus iš valstybės lėšų, kurias suneša mokesčių mokėtojai.

O jeigu žmogus neįgalus ir niekada nemokėjo PSD, nejau jo visai gydyti nereikėtų? Tai yra verslo bendruomenės ir visuomenės kiršinimas.

Aš neatsimenu laiko, kada visuomenė būtų tokia susikiršinusi, kaip dabar."

Seimas ruošiasi antram raundui

Dėl prezidento veto sprendimas Seime buvo priimtas ketvirtadienį - parlamentarai apsisprendė iš naujo svarstyti

G.Nausėdos vetuotas įstatymo pataisas. Už tai, kad šalies vadovo grąžintas įstatymo projektas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 68 parlamentarai, 60 balsavo „prieš".

Ar atmesti prezidento veto, parlamentarai galutinai apsispręs plenariniame posėdyje kitą ketvirtadienį. Tam reikės 71 balso.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtino, kad vetuotas siūlymas galimai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

„Būtent šis įstatymas, prezidento nuomone, galimai nėra suderinamas su šalies Konstitucijos nuostatomis ir neleistų pasiekti laukiamo rezultato - geresnio COVID-19 pandemijos valdymo", - Seimo plenariniame posėdyje prezidento dekretą pristatė I.Segalovičienė.

Pasak jos, valstybėje privalu užtikrinti COVID-19 testų prieinamumą, siekiant suvaldyti pandemiją.

„Rūpinimasis žmonių sveikata yra valstybės funkcija.

Remiantis tuo šalies vadovas mano, kad valstybė privalo pasirūpinti žmonių sveikatos apsauga ir yra pajėgi šiandien užtikrinti visų trijų pandemijos valdymo elementų, pagrindinių dalių prieinamumą savo žmonėms.

Pirma, aktyvų vakcinacijos procesą. Antra, prieinamą testavimą ir atvejų atsekamumą. Trečia, gydymą", - aiškino I.Segalovičienė.

Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovė užsiminė, kad didesnė dalis su pandemijos valdymu susijusių sprendimų turėtų būti priimami ir aptariami parlamente, o ne tik Vyriausybėje.

Po prezidento veto Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, kad valdančioji dauguma turi realių galimybių atmesti prezidento veto. „Valdančioji dauguma turi 74 balsus.

Dabar negaliu kalbėti už kiekvieną Seimo narį, tačiau manau, kad neišgirdus naujų argumentų ir puikiai suvokiant, jog šiuo metu miršta žmonės ir ta didžioji banga yra nevakcinuotų žmonių, kurie patenka į ligonines, ir kad reikalingos įvairios priemonės, manau, kad bus duota valia šitam sprendimui", - sakė V. Čmilytė-Nielsen.