Seimas antrąkart svarsto 2026-ųjų valstybės biudžetą

(1)

Seimas antradienį pradėjo antrąjį ir paskutinį 2026-ųjų valstybės biudžeto svarstymą – projektas į plenarinę parlamento posėdžių salę sugrįžo po to, kai praėjusią savaitę jį pakoregavo Vyriausybė.

Parlamentas turės apsispręsti dėl papildomų 116,8 mln. eurų išlaidų, iš jų didžioji dalis skiriama švietimo darbuotojų ir pareigūnų atlyginimams didinti.

Tiesa, Seimas jau nusprendė, kad biudžeto projektas bus priimamas ketvirtadienio posėdyje, gruodžio 11 d. Už tai balsavo 60 parlamentarų ir 20 susilaikė.

Anot finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, biudžeto projektą Vyriausybė patobulino įvertinusi 110 Seimo narių registruotų siūlymų, kuriais išlaidas siūlyta kelti 1 mlrd. eurų, taip pat 11 parlamento komitetų siūlymus.

Pedagogų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, sporto trenerių atlyginimams Vyriausybė siūlo skirti papildomai 101,3 mln. eurų, dar 11,2 mln. eurų – statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui.

Vyriausybė taip pat siūlo skirti dar 3,8 mln. eurų Seimo kanceliarijai (atlyginimams, pirmininkavimo ES Tarybai pasirengimui ir TV programos „Seimo tiesiogiai“ transliavimui), 0,5 mln. eurų – Valstybės kontrolės (VK) darbuotojų atlyginimams kelti.

Parlamente jau priėmus įstatymą, kuriuo trejiems metams nuspręsta įšaldyti nacionalinio transliuotojo LRT biudžetą, papildomos biudžeto pajamos bus skiriamos kultūros sektoriui.

Iš papildomų 8,5 mln. eurų 435 tūkst. eurų kitąmet numatyta skirti M. K. Čiurlionio parodai Japonijoje, Tokijuje (235 tūkst.) ir Lietuvos metams Vokietijoje (200 tūkst.)

Likę daugiau nei 8 mln. eurų numatyti Kultūros ministerijos asignavimams, juos ministerija galės paskirstyti savo nuožiūra.

Socialdemokratai kvietė parlamentarus palaikyti, opozicija kėlė klausimus

Socialdemokratų frakcijos atstovė Ilona Gelažnikienė, kalbėdama Seimo tribūnoje kvietė parlamentarus palaikyti Vyriausybės pakoreguotą biudžetą.

„Mes, socialdemokratai, kviečiame palaikyti patobulintą 2026 m. valstybės biudžeto projektą ir kertinius jo prioritetus: žmonių pajamų didinimą, socialinio saugumo stiprinimą ir rekordines investicijas į gynybą. Biudžetas yra tvarus, atsakingas bei orientuotas į realų žmonių gyvenimo kokybės kėlimą”, – Seime kalbėjo I. Gelažnikienė.

Ji akcentavo senatvės pensijų, socialinių išmokų, minimalios mėnesinės algos (MMA), pareigūnų ir pedagogų darbo užmokesčio didinimą bei kitas esmines projekto dalis.

Opozicinės konservatorių frakcijos atstovė Gintarė Skaistė savo ruožtu teigė, kad socialdemokratai ir valdančioji koalicija pakoreguotu išlaidų planu neįgyvendina savo pažadų.

„Pastaruoju metu socialdemokratai viešojoje erdvėje kalba, kad negali įgyvendinti savo dosnių rinkiminių pažadų, nes viską suvalgo gynyba, bet tai netiesa“, – tikino buvusi finansų ministrė.

„Po biudžeto korekcijų iš Vyriausybės pusės didelių pokyčių nepamatėme. Mokytojų ir mokslo darbuotojų kolektyvinė sutartis įgyvendinama ir tam skiriama virš 100 mln. eurų, tačiau kiti pasirinkimai įgyvendinti ganėtinai selektyviai“, – teigė ji.

Anot konservatorės, nors buvo pridėti papildomi asignavimai statutiniams pareigūnams, jų nepakanka, kadangi anksčiau išsikelti tikslai jų atlyginimams didinti buvo aukštesni.

„Pareigūnų atlyginimams papildomai numatyta 11 mln. eurų, iš viso – 35 mln. eurų, tačiau vidaus tarnybos statuto pakeitimams įgyvendinti reikia bent 55 mln. eurų. Šis statutas buvo parengtas socialdemokratų valdančiosios daugumos, tad kodėl nebematoma reikalo įgyvendinti, kas buvo pažadėta?“ – klausė G. Skaistė.

Konservatorė kėlė priekaištų dėl kultūros biudžeto perskirstymo.

„Atrodo, kad lėšos iš įstaigų ir institucijų bus nukreiptos ten, kur jas galima paskirstyti patogesniems ir lojalesniems partneriams – atimant iš Medijų rėmimo fondo, atimant iš LRT bei iš įstaigų, kurios dalyvavo protestuose ir skiriant Kultūros ministerijai, kuri atiduos tiems, kam labiau reikia“, – samprotavo ji.

Valdžios sektoriaus deficitas pakoreguotame projekte išlieka toks pats – 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos didėja nuo 4,7 proc. BVP iki 5 proc. BVP.

Valstybės skola, lyginant su pirminiu 2026-2028 m. valstybės biudžeto projektu, auga nuo 45,1 proc. BVP iki 45,4 proc. BVP.

Pakoreguotame biudžeto projekte 2026 m. planuojama surinkti papildomai 22,7 mln. eurų pajamų iš akcizų įstatymo pakeitimų, šiuo metu svarstomų Seime.

Pagal Vyriausybės pakoreguotą projektą, išlaidos biudžete, lyginant su pirminiu projektu, didinamos 23,7 mln. eurų (įvertinus sumažėjusias skolos aptarnavimo išlaidas – 27,2 mln. eurų), be ES lėšų, o jas įskaitant – 91,5 mln. eurų (su sumažėjusiomis skolos aptarnavimo išlaidomis – 36,4 mln. eurų).

Numatyta, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,337 mlrd. eurų, išlaidos – 23,577 mlrd. eurų (be ES lėšų).

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder