Seimas įteisino investicinę sąskaitą

Tikimasi, kad tai pagerins investicijų klimatą, didins žmonių finansinį raštingumą.   

Už tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 19 susilaikė. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad tai naujas inovatyvus būdas paskatinti žmones investuoti: „Daugiau žmonių santaupų pateks į Lietuvos ekonomiką.“  

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė apgailestavo, kad dabar žmonių santaupos „pasyviai leidžia laiką banko sąskaitoje“, užuot būtų investuotos.  

Gyventojai neprivalės atidaryti specialios sąskaitos – investicine sąskaita bus laikoma bet kuri mokesčių administratoriui deklaruota sąskaita, kurios lėšas jis naudos tik investicijoms į finansinius produktus. 

Pataisos numato, kad bus apmokestinamas tik galutinis investavimo rezultatas – iš sąskaitos išsiimtos uždirbto pelno lėšos. Jei žmogus kaip investicines deklaruotų kelias sąskaitas, per jas gautas pelnas būtų apmokestinamas bendrai.  

Per investicinę sąskaitą galimų investuoti lėšų suma nebus ribojama.   

Be kita ko, palaipsniui bus atsisakoma lengvatų ilgalaikio draudimo ir trečios pakopos pensijų įmokoms – lengvata bus  taikoma 10 metų iki 2024 metų pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims. 

Seimas nepritarė „laisvietės“ Ievos Pakarklytės siūlymui palikti lengvatą trečios pakopos pensijų įmokoms. 

G. Skaistės teigimu, šios lengvatos nėra kuriančios pridėtinę vertę dabartinėmis sąlygomis.

„Visos finansinės priemonės turėtų konkuruoti savo kuriama grąža, o ne konkuruoti dėl to, kad valstybė vienu ar kitu metu yra sukūrusi vienokį ar kitokį lengvatinį režimą“, – teigė ministrė.   

M. Lingė pabrėžė, kad peržiūrėti lengvatas trečios pensijų pakopos pensijų fondams bei gyvybės draudimui jau anksčiau ne kartą yra siūlęs Lietuvos bankas (LB).

„Anot LB, šios mokestinės lengvatos prisideda prie investicinių paslaugų rinkos iškraipymo ir nėra efektyvios, gyvybės draudimo įmonės ir trečios pakopos pensijų fondai yra įgiję konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis finansų įmonėmis, dėl to gali nustatyti didesnius paslaugų mokesčius, be to, gyventojų sprendimą naudotis produktais, kuriems galioja mokestinė lengvata, gali lemti siekis pasinaudoti tik pačia lengvata“, – tvirtino M. Lingė. 

Pataisas teikė finansų, aplinkos ir žemės ūkio ministrai G. Skaistė, Simonas Gentvilas, Kęstutis Navickas, M. Lingė, socialdemokratas Gintautas Paluckas, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevicius ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.  

Pasak G. Skaistės dabar gyventojai bankuose laiko daugiau nei 22 mlrd. eurų.

Pataisos įsigalios nuo 2025 metų.