Seimas žada apsispręsti dėl priemokų už valstybės apmokamas sveikatos paslaugas naikinimo

Šį ir dalį kitų ministerijos inicijuotų pokyčių anksčiau kritikavo didžioji dalis opozicijos, dalis medikų ir pacientų. Jie nuogąstavo, kad tai apsunkins galimybę gauti paslaugas, paskatins kyšių davimą, kenks privačiai medicinai.

Vis dėlto praėjusią savaitę Lietuvos verslo konfederacija ir SAM pasirašė susitarimą dėl sveikatos sistemos stiprinimo ir sako, kad „karas tarp viešojo ir privataus sektoriaus yra pabaigtas“.

Pagal Vyriausybės parengtas pataisas, gydymo įstaigos jau nuo kitų metų gegužės nebegalėtų už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio.

Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės teigimu, jeigu pacientas turės šeimos gydytojo siuntimą pas gydytoją specialistą, o paslaugą teikianti įstaiga bus sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa, gydymas privalės būti suteiktas nemokamai, nepaisant to, ar ta įstaiga privati, ar valstybinė.

Anot jos, prieš įsigaliojant įstatymo pakeitimui bus išplėstas kompensuojamų medicininių indikacijų sąrašas, padidinti paslaugų įkainiai.

Projekte numatyta, kad pacientas tam tikrais atvejais galės paprašyti brangesnių priemonių, negu apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tokiu atveju jis turėtų sumokėti skirtumą, kuris susidarytų tarp Ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos nustatyto įkainio.

Pacientas pageidavimą gauti brangesnę priemonę turės pareikšti raštu.

Seimo Sveikatos reikalų komitete taip pat pritarta siūlymui palikti pacientui teisę jo pageidavimu susimokėti už nemedicininio aptarnavimo („komforto“) paslaugas.

Dėl šių pataisų priėmimo Seimas planavo balsuoti praėjusią savaitę, tačiau tuomet projektas išimtas iš darbotvarkės, nes Seimo Etikos ir procedūrų komisija nebuvo išnagrinėjusi skundų dėl galimo procedūrinio pažeidimo priemokų projektą svarstant Sveikatos reikalų komitete. Etikos sargai tai ketina padaryti antradienį prieš plenarinį posėdį.