Seime – dar vienas bandymas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo Bartoševičiui

„Mes nuo pat pradžių sakėme, kad tai turi būti daroma pavasario sesijos metu, kada susirinks darbui visi Seimo nariai. Be to laikas po rinkimų yra tinkamesnis, nebus nereikalingo politikavimo. Tikimės, kad visi politikai, nepriklausomai nuo to, kokiai partijai jie atstovauja, norės išsiaiškinti tiesą, nes būtina užkirsti kelią kenksmingiems politikų poelgiams ateityje“, – pranešime cituojamas LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

K. Bartoševičiaus skandalo aplinkybės jau anksčiau ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.

Opozicinės frakcijos atstovai viliasi, kad šį sykį Seimo pavasario sesija prasidės nuo laikinosios komisijos patvirtinimo.

„Jau išgirdome viešus Seimo pirmininkės, Generalinės prokurorės paaiškinimus. Supratome, kad kai kurie jų paaiškinimai nesutampa. Tikimės, kad gausime atsakymus ir iš konservatorių frakcijos seniūnės bei jų partijos pirmininko. Šiame tyrime dar daug neatsakytų klausimų. Visuomenė nori žinoti kas iš tiesų vyko sausio 20 dieną“, – sako LVŽS narys Dainius Gaižauskas. 

ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.

Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.

Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.

Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.

Savo ruožtu socialdemokratų partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti, kas galimai Seime nutekino slaptą informaciją K. Bartoševičiui, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.