Šimonytė: Vyriausybei pavyko apskaičiuoti tinkamą, rinkoms paaiškinamą biudžeto deficitą

Jos teigimu, Ministrų Kabinetui pavyko tinkamai suderinti šalies išlaidų ir pajamų balansą, kad Lietuva atitiktų kol kas dar laikinai negaliojantį euro zonos kriterijų, kad valstybės biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. deficito nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) bei pasiųsti tinkamus signalus finansų rinkoms.

Kaip ketvirtadienį TV3 televizijai kalbėjo ministrė pirmininkė, planuodama biudžetą Vyriausybė siekė būtent to, o ne išvengti didesnio nei 5 proc. nuo BVP biudžeto deficito.

„Nebuvo labai svarbu pasiekti, kad deficitas neperliptų 5 proc., nes, tiesą sakant ar jis 4,9 ar 5,1 proc., absoliučia suma tai yra labai panašus dalykas“, – sakė I. Šimonytė.

Kaip aiškino premjerė, Vyriausybė vietoje to siekė, kad „pamatinis“ deficitas, t.y., nesusijęs su jos įvardijamais laikinais veiksniais (tokiais kaip karo pabėgėlių išlaikymas ar energijos kainų kompensavimas) neviršytų euro zonos valstybėms ateityje vėl galiosiančių fiskalinės drausmės reikalavimų.

„Nes tai yra paaiškinama, taip pat ir rinkoms, kad mes laikomės savo finansinių planų, suprantame, kad Stabilumo ir augimo paktas ir 3 proc. (deficito nuo BVP) Mastrichto kriterijaus reikalavimas išjungti laikinai, reiškia jie įsijungs.

Ir tam, kad tuo metu nereikėtų ekonomikai šoko, virš brūkšnio planuojame tik tas išlaidas, kurias manome esant vienaip ar kitaip laikinas“, – argumentavo I. Šimonytė.

„Buvo svarbu pasiekti, kad (...) deficito turėtume daugiau tik tiek, kiek reikia dėl šitų laikinų sprendimų“, – pabrėžė ji.

Pasak jos, Vyriausybei šį tikslą pavyko įgyvendinti.

„Kadangi tas pamatinis deficitas – 2,5 proc. nuo BVP – jis ir yra. O viskas kas virš – arba pabėgėliai, arba energetikos kainų kompensavimas ir paramos priemonės, arba karinis mobilumas.

Manau, kad visi šitie laikini veiksniai yra pateisinami ir paaiškinami“, – pridūrė I. Šimonytė, kartu pripažinusi, kad net ir prognozuojant tokį „nuosaikų“ deficitą, Lietuvos skolos kaina jau yra „pakankamai aukšta“.

„Paskutinė kaina yra daugiau nei 4 proc. Tai rodo, kad finansų rinkos šiuo metu yra pakankamai neramios – Italijos, kitų valstybių, net tos pačios Vokietijos palūkanų normos yra smarkiai padidėjusios.

O ką finansų rinkose kainuoja neatsargumas, turbūt labai neblogai iliustruoja Jungtinės Karalystės dabartiniai patyrimai, bandant kažkaip atvynioti atgal galbūt nelabai atsargių pažadų kainą, kuri tuoj pat atsispindėjo palūkanų normose“, – sakė premjerė, omenyje turėdama Didžiosios Britanijos atsistatydinančios premjerės Liz Truss iniciatyvą mažinti mokesčius, kurią vėliau pati ir atšaukė.

Vyriausybė kitų metų valstybės biudžetą jau pateikė svarstyti Seimui. Jame numatyta 15,62 mlrd. eurų pajamų ir 18,6 mlrd. eurų išlaidų. Kitų metų šalies finansų planas sudarytas remiantis Finansų ministerijos prognoze, kad kitąmet Lietuvos BVP augs apie 1,5 proc.