Statistika rodo, kad per paskutinius penkerius metus Lietuvoje daugiausiai brango duona ir grūdų produktai, pieno produktai, kiaušiniai, daržovės.
LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Mociūnaitė pateikė duomenis, kad 2024 metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 metais, elektra Lietuvoje pabrango 2,83 karto. Šilumos energija brango 61 procentu, darbo užmokestis padidėjo 51 procentu.
Į tai reaguodamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad didelės infliacijos ir kainų augimo Lietuvoje nereikėtų sieti vien tik su energijos kainų augimu.
Anot A. Butkevičiaus, visuomenė net yra klaidinama, kad kainos Lietuvoje augo dėl energetinių išteklių brangimo. Jis teigia, kad yra Eurostat statistiniai duomenys, jog pagal energetikos kainų poveikį ekonomikai Lietuva buvo tik 15-oje vietoje ES.
Remdamasis ekonomistų pasisakymais bei savo išvadomis A. Butkevičius pabrėžia tai, kad labai didelę įtaką kainoms Lietuvoje turėjo ankstesnės valdžios sprendimai COVID-19 pandemijos metu aktyviai skolintis ir taip didinti pinigų pasiūlą.
„Kodėl Lietuvoje taip sparčiai didėjo kainos lyginant su ES? <...> Lietuvoje 2020 metais pinigų kiekis padidėjo 25,8 procento, kai euro zonos vidurkis siekė 11,4 procento. Tai du kartus daugiau. O 2021 metais (pinigų kiekis - aut past.) toliau augo - dar 18,4 procento, o euro zonoje didėjo 7 procentais“, - į valstybės finansų politiką dėmesį atkreipia A. Butkevičius.
Jis kartu demonstruoja tokių sprendimų pasekmes. 2022 metais Lietuvoje infliacija buvo 18,9 procento. Mūsų šalį lenkė tik Estija - 19,4 procento. Kitose ES šalyse vidurkis buvo 9,2 procento, o jei skaičiuoti euro zonos valstybes, - tai tik 8,4 procento.
Tačiau LB pateikia statistiką, kad maisto kainos 2023 metais buvo mažiausios tarp Baltijos valstybių ir buvo tik 1 proc. didesnės nei ES vidurkis. Tiesa, tuo pat metu kaimynėje Lenkijoje maisto kainos buvo 20 procentų mažesnės.
LB duomenimis, 2024 m. Lietuva buvo viena iš trijų ES valstybių, šalia Čekijos ir Suomijos, kuriose maisto kainos sumažėjo. Nors mažėjimas simbolinis - 0,2 procento, tačiau kitose ES šalyse maisto kainos didėjo. Estijoje ir Latvijoje daugiau nei 2 procentais. Maltoje - net 5 procentais.
Tiesa, kai kurie produktai brango ir Lietuvoje.
„Pieno produktai, vaisiai praėjusių metų pabaigoje buvo 4 proc. brangesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Ryžiai buvo daugmaž penktadaliu brangesni nei prieš metus, o sviestas - dešimtadaliu“, - teigė L. Mociūnaitė.
Statistika rodo, kad pieno produktų kainos Lietuvoje, palyginti su kaimynais, yra sąlyginai didesnės, o mėsos, ypač kiaulienos, kainos pirkėjų Lietuvoje neturėtų gąsdinti.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas suabejojo pateikiamais skaičiai, nes parduotuvėse tiek jis, tiek gyventojai mato didesnes produktų kainas, nei pateikia statistika.
Vyriausybė inicijavo Maisto tarybos formavimą. Ji būtų įgaliota nuolat stebėti maisto kainų pokyčius bei informuoti Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus.
Į tarybą, kuri turėtų būti suformuota iki sausio 29 dienos, kviečiami prekybininkai, perdirbėjai, ūkininkų organizacijų atstovai, mokslininkai.
Rašyti komentarą