"Štai taip atrodo kiekvienos kovo dienos rekordų ir vidutinės daugiametės oro temperatūros kreivės. Kovas yra ketvirtas pagal šaltumą metų mėnuo. Vidutiniškai, net lapkritis (+2,6 °C) yra šiltesnis negu kovas (+0,9 °C).
Seniau (1961-1990 m.) didžioji dalis šio mėnesio (24 iš 31 d.) būdavo žiemiška. Na o šiais laikais (1991-2020 m.) kovas labiau yra ankstyvojo pavasario mėnuo.
Vidutiniškai tik 8 dienos (iš 31) yra su neigiama paros oro temperatūra (meteorologinė žiema). Kadangi visų mėnesio dienų paros vidutinė oro temperatūra yra žemiau +5 °C, todėl šį mėnesį įprastai augalų vegetacija dar neprasideda ir prabunda tik šalčiui atspariausi augalai.
Žvelgiant į pastaruosius keletą metų, labai šilti kovai pasitaikė 2019, 2020 ir 2023 metais.
2021 ir 2022 m. buvo truputį šiltesni už normą, o 2018 metais kovas pasitaikė šaltas. Pagal kritulių kiekį pastaruosius keletą metų kovai dažniau būna bent truputį sausesni už normą", - pranešė LHMT specialistai.
Kovo oro temperatūros rekordai:
Žemiausia oro temperatūra -37,5 °C buvo užfiksuota Varėnos meteorologijos stotyje 1964 m. kovo 8 d.
Įdomu tai, kad net 24 dienų (iš 31) minimalios oro temperatūros rekordai buvo fiksuoti tik 3 vietovėse: Varėnoje, Vilniuje ir Lazdijuose (iš jų net 14 Varėnoje). Taigi, apibendrinus kovo mėn. šalčio rekordai dažniausiai buvo fiksuojami Pietryčių Lietuvoje.
Sukščiausia oro temperatūra +21,8 °C buvo užfiksuota Kybartų meteorologijos stotyje 1968 m. kovo 30 d.
Daugiausia kovo mėn. šilumos rekordų užfiksuota 4 šalies vietovėse (24 iš 31 d.): Varėnoje, Kybartuose, Lazdijuose ir Druskininkuose.
Apibendrinus, daugiausia šilumos rekordų pasitaiko Pietvakarių Lietuvoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą