Situacija negerėja: vis dar mažiau nei 4 iš 10 lietuvių mano, kad patys yra atsakingi už savo finansinę padėtį

Palyginti su 2023 m., taip galvojančiųjų padaugėjo vos 1 proc. punktu.

Siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į finansinio raštingumo svarbą ir tai, kad ir mes patys esame atsakingi už savo finansinę gerovę, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras antrus metus iš eilės balandžio 14-ąją inicijuoja Nacionalinę finansinio raštingumo dieną.

„Mūsų finansinės žinios, elgesys ir požiūris lemia, kaip mums sekasi valdyti savo pinigus.

Vis dėlto atlikto reprezentatyvaus gyventojų tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis gyventojų atsakomybę už asmeninę finansinę padėtį vis dar „nurašo“ kažkam kitam – ekonominei situacijai šalyje ar pasaulyje, artimiesiems ir panašiai“, – tyrimo rezultatus komentuoja dr. Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė.

Išryškino silpnąsias vietas

Lietuvos banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa taip pat atskleidė ir sritis, kuriose patys gyventojai teigia labiausiai stokojantys kompetencijų.

Geriausiai lietuviai nurodo gebantys planuoti savo pajamas ir išlaidas – taip teigia 57 proc. apklaustųjų – deja, tam tikros temos jiems vis dar kelia nepasitikėjimą.

Tik 22 proc. apklaustųjų mano žinantys apie savo atsakomybę imant paskolą,  vos 16 proc. jų sakosi tinkamai besiruošiantys pensijai, 14 proc. atsakiusiųjų nurodo investuojantys dalį savo pajamų ir vos 13 proc. respondentų teigia pasirinkę jiems reikalingus draudimo produktus.

„Finansinis raštingumas neretai suprantamas tik kaip tam tikras žinių bagažas.

Tačiau žinių tikrai nepakanka, o pats finansinis raštingumas yra kur kas kompleksiškesnė sąvoka – tai daugiau nei 550 įvairiausių kompetencijų.

Ir nors dalį jų net nesusimąstydami taikome kasdien – paskirstome išlaidas, taupome, atliekame mokėjimo operacijas, keičiame valiutą, skolinamės ir pan., tačiau, norėdami iš tiesų išmintingai valdyti savo finansus, turime ne tik nuolat atnaujinti ir papildyti savo turimas žinias, bet ir formuotis teisingus įgūdžius, o neretai netgi iš esmės pakeisti savo elgesį ar įpročius“, – sako V. Dičpinigaitienė.

Pasak ekspertės, finansinis raštingumas susideda iš kelių pagrindinių, vieną kitą papildančių dalių. Pirmiausia, finansiškai raštingas žmogus turi turėti informacijos, žinių ir supratimo.

Tuomet pereiname prie įgūdžių ir elgesio formavimo bei tobulinimo. Galiausiai, finansiškai raštingas žmogus bus užtikrintas, motyvuotas ir vadovausis teisingomis nuostatomis, t. y. turės teisingą bendrą požiūrį į pinigus.

„Vienas iš Lietuvos banko įsteigto Finansinio raštingumo centro uždavinių ir yra šviesti vartotojus apie finansinius bei draudimo produktus, kad žmonės juos įsigytų tokius, kokie būtų tinkamiausi konkrečiai jų situacijai.

O tam reikia, kad, prieš įsigydamas produktą, žmogus įsigilintų į jo sąlygas ir tinkamai jį suprastų, gebėtų palyginti alternatyvius pasiūlymus ir išsirinktų sau tinkamiausią.

Galiausiai, finansinius produktus įsigytų įvertindamas savo jau turimų ar planuojamų produktų visumą – iš jų formuotų vientisą asmeninį finansinių produktų krepšelį“, – aiškina Finansinio raštingumo centro vadovė.

V. Dičpinigaitienės teigimu, balandžio 14-oji – Nacionalinė finansinio raštingumo diena – priminimas, kad kiekvienas asmuo turi galią valdyti savo pinigus.

– „Tad kviečiu prisijaukinti Nacionalinės finansinio raštingumo dienos simbolį – aitvarą – kaip nuolatinį palydovą, kuris primins skirti laiko savo įgūdžiams gerinti ir naujiems įpročiams ugdyti.“

Reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas, siekiant išsiaiškinti nuostatas, nuo ko labiausiai priklauso jų finansinė padėtis, ir nustatyti jų finansinę elgseną, atliktas šių metų kovo mėn.

Apklausoje dalyvavo nuo 18 iki 75 m. amžiaus 1 009 respondentai.

Daugiau informacijos apie Nacionalinę finansinio raštingumo dieną rasite čia.