Šiukšlės tinka: Lietuva atliekas vis dar importuoja ir iš Rusijos

Skandalingi faktai

Komunalinių atliekų sistemos auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad daugiau negu pusė atliekų Lietuvoje yra sudeginama arba tiesiog šalinama sąvartyne. Negana to, Seimo Audito komitete buvo pateikti duomenys, kad kiekvienais metais daugiau negu 200 tūkst. tonų yra importuojama į Lietuvą neva perdirbti, bet iš tikrųjų - deginti ir šalinti importuojamų komunalinių atliekų sąvartynuose. Šokiruoja ir faktas, kad atliekos dar ir šiuo metu yra importuojamos iš Rusijos bei Baltarusijos: vien po Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios iš Rusijos ir Baltarusijos importuota 30 tūkst. tonų komunalinių atliekų.

Dėl tokios skandalingos situacijos Audito komitetas aiškinosi savo posėdžio metu. Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė tikino, kad Lietuva netampa importuojamų atliekų deginimo bei talpinimo sąvartynuose vieta. Lietuvoje bendras šiukšlių kiekis yra apie 1,5 mln. tonų per metus.

Įstatymai draudžia, bet...

„Kalbant apie įvežtą komunalinių atliekų kiekį, jis sudaro 14 proc. visų atliekų. Iš jų 0,5 proc. pašalinta į sąvartynus, sudeginta - 2,9 proc. įvežto kiekio", - atskleidė viceministrė.

Anot jos, „tie procentai yra sąlygiškai nedideli, tiesioginio įvežimo su tikslu pašalinti arba sudeginti nėra fiksuota".

Tai kaip atsiranda tie kad ir nedideli procentai, jei įstatymai draudžia komunalines atliekas įvežti siekiant jas patalpinti Lietuvos sąvartynuose arba pas mus sudeginti (jos gali būti įvežamos tik kaip antrinės žaliavos - perdirbimui)? Pasirodo, tai - tik „vienetiniai atvejai".

Nieko nenustatė

2021-aisiais buvo paskelbta, kad į Kauno ir Klaipėdos atliekų deginimo gamyklas deginimui vežamos šiukšlės iš užsienio. Dėl to Aplinkos apsaugos departamentas buvo pradėjęs tyrimą. Tada aplinkos ministras Simonas Gentvilas paskelbė, kad Lietuvoje esančiose jėgainėse gali būti sudeginama net iki 10 proc. nelietuviškų atliekų arba dešimtys tūkstančių tonų.

„Supraskite, kad atliekos gali būti sutvarkytos ir perdirbtos čia, Lietuvoje, tačiau vietoj sutvarkymo ir perdirbimo į naują produkciją jos yra tiesiog sudeginamos. Veikiausiai tokia yra schema", - tąkart „Vakaro žinioms" paaiškino S.Gentvilas.

Tačiau R.Radavičienė dabar jau sako, kad pažeidimų nebuvo nustatyta.

Parlamentaras, Audito komiteto narys Artūras Skardžius komiteto posėdžio metu pastebėjo, kad iš Rusijos nuo 2022 m. importuota 24 tūkst. tonų panaudoto aliejaus, iš Baltarusijos - 3,6 tūkst. tonų. Iš Rusijos taip pat įsivežame plastiko, stiklo atliekų. O iš viso 2019-2023 m. net trečdalis atliekų importuojama ne iš ES valstybių.

Įsivežti iš Rusijos nedraudžiama

„Tarpvalstybiniai atliekų vežimai nėra draudžiami. Atliekų įvežimas galimas laikantis nustatytų taisyklių, tarpvalstybinius atliekų vežimus reglamentuota Europos reglamentas, taikomas visoje ES teritorijoje. Dėl įvežimo iš trečiųjų šalių - yra reikalingi leidimai, priklausomai nuo to, kokios atliekos įvažiuoja. Noriu pasakyti, kad tai nevyksta kažkaip neteisėtai", - tikino R.Radavičienė.

Be to, anot jos, kai šiukšlė patenka į Lietuvą, praktiškai nebeįmanoma įrodyti, kad ji buvo importuota, nes vizualiai nesiskiria nuo lietuviškos šiukšlės. Todėl net jei ji bus sudeginta ar patalpinta į mūsų sąvartynus, nustatyti pažeidimą yra kone utopija.

Etika neegzistuoja

Pasak A.Skardžiaus, skandalinga yra tai, kad į Lietuvą kasmet įvežama dešimtys tūkstančių tonų tekstilės atliekų ir panaudotų skudurų, kurie pridengiami kodu „drabužiai", didžiausias importuotojas - „Humana".

Anot parlamentaro, geriausi drabužiai iš atliekų konteinerių parduodami, likę patenka atgal į sąvartynus, ten skudurus po pirmo skalbimo meta ir juos nusipirkę žmonės. Todėl sistema yra perkrauta, o dėl to nuo kitų metų brangsta šiukšlių tvarkymo įkainiai.

„Skandalinga, kad Rusija ir Baltarusija kasmet į Lietuvą importuoja apie 15 tūkst. tonų įvairių atliekų, kai bendras importas siekia apie 200 tūkst. tonų. Jau net nekalbu apie 2019-2021 m. Importuojame iš ten net ir prasidėjus karui. Kas čia per konservatorių verslas? Draudimas ir etika neliečia tų šalių, kai kalbame apie atliekų mafijos verslą?" - retoriškai klausė A.Skardžius.

Užsienio šalių sąvartynas

Pasak jo, Lietuva tapo užsienio šalių sąvartynu. Ir net ne vien ES šalių, nors ir tai būtų nepateisinama. Pavyzdžiui, šiemet net iš tokios valstybės kaip Lesotas įsivežėme 97 tonas metalo laužo, šiukšles vežamės net iš Kolumbijos, Dominikos Respublikos (daugiausiai - panaudotas PET pakuotes). Nors patys daugiau nei pusę savo atliekų ne perdirbame, o sudeginame arba vežame į sąvartynus. Reiškia, savų šiukšlių turime per akis, tačiau vežamės iš svetur, nes verslas iš to uždirba milžiniškus pelnus.

„50,5 proc. iš susidariusių atliekų pašalinama sąvartynuose arba sudeginama energijai gauti: 680 tūkst. tonų per 2021 m. Ir dar reikia įsivežti po 200 tūkst. tonų neva tai perdirbimui. Turtingos šalys eksportuoja tekstilės atliekas ir skudurus, nes yra jais užsivertusios, netgi primoka, kad mes priimtume. Atveža kaip komunalines atliekas. O kur paskui mes metame? Į konteinerius arba į deginimo krosnis, nes tekstilės praktiškai neperdirbame", - reziumavo A.Skardžius.

Komentuoja aplinkos ministras Simonas GENTVILAS:

A.Skardžius per Seime vykusią Vyriausybės valandą aplinkos ministrui S.Gentvilui išreiškė nuostabą, kad į Lietuvą importuojamos ir pavojingos atliekos: elektronikos, elektrotechnikos, kineskopai ir t.t., atliekos importuojamos net iš Rusijos bei Baltarusijos, ir tai daroma vykstant karui Ukrainoje. Seimūnas ministro paprašė paaiškinti, kas čia darosi.

„Paaiškinu, kas čia darosi. Lietuva veikia europinėje erdvėje ir ne visos Lietuvos atliekos turi pajėgumų būti perdirbtos Lietuvoje. Ir atvirkščiai, ne visos Baltijos šalys, tarkime, turi pajėgumų apdirbti savo atliekas. Į komunalinių atliekų pavadinimą patenka, pavyzdžiui, kartonas. Lietuva turi didžiausią kartono perdirbimo gamyklą, tai yra Klaipėdos kartono fabriką, dabar valdomą „Grigeo". Kaip pavyzdys.

Toliau. Galima imti elektronikos pavyzdžius. Šalia Vilniaus yra atsidaręs didelio perdirbimo elektronikos taškas, 7-8 tūkst. tonų pajėgumo. Importuojami įmonių nurašomi kompiuteriai, telefonai ir taip toliau. Jiems pakeičiamos mikroschemos ar atmintis ir jie parduodami kaip naudota produkcija, ir taip toliau, ir taip toliau", - vardino S.Gentvilas.

Anot jo, pasaulis turi eiti perdirbimo link.

„Atliekų importas yra dalis, bet, man atrodo, jūsų klausimas yra labiau apie atliekų deginimą, kad į Lietuvą negali būti importuojamos atliekos deginti. Taip, tai yra tiesa. Jeigu bus tokių atvejų, mes griežtai juos užkardysime.

Ar yra importuojamos Rusijos ir Baltarusijos atliekos, reikia susižiūrėti, tikrai pasitikslinsime", - pažadėjo aplinkos ministras.