Siūloma reglamentuoti mobiliųjų telefonų, planšečių  naudojimą  mokyklose asmeniniais tikslais 

Tai siūlančią Švietimo įstatymo pataisą ketvirtadienį ketina pateikti Seimui ją inicijavęs parlamentaras Justas Džiugelis.

Pasak jo, parengti projektą paskatino plačiai paplitęs ir beveik nereglamentuotas mobiliųjų telefonų, planšečių ir kt. naudojimas mokyklose asmeniniais tikslais.

"Ugdymo procese naudojimasis tokiomis priemonėmis yra būtinas, tačiau neretai jos yra naudojamos ir kitiems, su ugdymu nesusijusiems, tikslams. Tai blaško mokinius, pedagogus, kenkia ugdymo procesui", - sako parlamentaras.

Projektu siūloma įtvirtinti pareigą mokyklos tarybai nustatyti informacinių ir komunikacinių technologijų įrangos naudojimo mokykloje asmeninėms reikmėms tvarką.

 "Kada, kiek laiko ir kaip naudotis tokia įranga turės nuspręsti pati mokyklos taryba. Pagal įstatymą, mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovų. (...)

Rengiant tokių taisyklių projektą dalyvaus visa mokyklos bendruomenė, jos bus išdiskutuotos, visuotinai sutartos, todėl ateityje neturėtų kilti nesusipratimų dėl  šios  įrangos naudojimo mokyklose", - sakoma  dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad šiuo metu nei Švietimo įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga švietimo įstaigos vadovui, mokyklos tarybai ar kitam švietimo įstaigos organui nustatyti informacinių ir komunikacinių technologijų įrangos naudojimo asmeniniais tikslais taisykles, todėl dažnu atveju tokių taisyklių išvis nėra.

"Taisyklių nebuvimas lemia neaiškumą ne tik mokiniams, bet ir pedagogams, dėl neapibrėžtų, visoje įstaigoje žinomų ir sutartų taisyklių nebuvimo neretai kyla nesusipratimų, neprisidedančių prie ugdymo kokybės gerinimo ir bendruomeniškumo stiprinimo", - sako J. Džiugelis.

Pasak jo, Nacionalinė švietimo agentūra 2022 m. pradžioje parengė trumpą apklausą dėl informacinių ir komunikacinių technologijų įrangos naudojimo mokyklose, į kurios klausimus atsakymus pateikė 189 švietimo įstaigų vadovai.

Apibendrinus gautus rezultatus, anot J. Džiugelio, galima tvirtinti, kad šios nereprezentatyvios apklausos dalyvių dauguma, t. y. 63 proc. respondentų, pritaria naudojimosi mobiliaisiais telefonais mokyklose (pamokose) teisiniam reguliavimui, kita vertus – absoliuti dauguma, t. y. 81 proc. atsakiusiųjų, jau įgyvendina tam tikras naudojimosi mobiliaisiais telefonais mokyklose reguliavimo priemones.