Šio parlamentinio komiteto pirmininkas „aušrietis“ Artūras Skardžius sakė pataisas parengęs su kitais kolegomis, kaip reakciją į Valstybės kontrolės atliktą LRT auditą.
„Tai nėra tuščioje vietoje (parengtos pataisos – BNS), po susitikimų su LRT taryba ir Valstybės kontrole ta iniciatyva ir gimė“, – per komiteto posėdį tvirtino parlamentaras.
Anot jo, dabar LRT taryba yra nepajėgi vykdyti savo priežiūrinių funkcijų administracijai taip, kaip numato įstatymas.
„Todėl pagrindinės mūsų pataisos nukreiptos į LRT tarybos nepriklausomumą tiek finansinį, tiek administracinį“, – tvirtino „aušrietis“.
Pagal siūlomą projektą LRT taryba tvirtintų nacionalinio transliuotojo redakcinę, privatumo, tvarumo ir kitas politikas, metines veiklos ataskaitas, strateginius veiklos planus ir metinius veiklos planus, įstaigos struktūrą, programų sukūrimo ir gamybos paslaugų pirkimo sąlygas, konkursų LRT programoms rengti rezultatus.
Nacionaliniam transliuotojui būtų griežtai uždrausta imti mokestį už bet kokios informacijos, socialinės reklamos skleidimą.
„Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad kultūrinei, socialinei, šviečiamajai informacijai skirtas laikas yra parduodamas, už tai gaunami dideli pinigai, o komercinė veikla uždrausta dar 2015 metais. Matome, kad tų pinigų per metus sukaupia beveik po 5 mln. eurų (...). Tai yra didelės sumos. Todėl mes tai braukiame“, – aiškino Audito komiteto pirmininkas.
„Manome, kad daugiau turinio bus nemokamo, daugiau socialinės, kultūrinės, šviečiamosios informacijos pasieks visuomenę, nes visuomenė už tai jau susimokėjo. Kodėl LRT antrą kartą turi pardavinėti tą turinį, tą laiką?“ – sakė jis.
Pataisose numatyta, jot LRT tarybos veiklai aptarnauti turėtų būti įsteigtas specialus biuras, kurio struktūra, funkcijos ir darbo organizavimo tvarka būtų nustatomi Tarybos darbo reglamente. Šio biuro darbuotojai būtų tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi LRT tarybai, o darbo užmokestis mokamas iš LRT lėšų.
Tarybai pavaldi būtų LRT vidaus kontrolės sistema.
Pataisomis taip pat norima nustatyti, kad LRT naudojamuose kanaluose ir interneto svetainėje be Tarybos leidimo nebūtų leidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms (radijo ir televizijos stočių, interneto sklaidos kanalų) ar jų atstovams.
A. Skardžiaus teigimu, šis pakeitimas siūlomas LRT tarybos vadovybės prašymu.
„Ir aš manau, kad tai yra tikslinga pastaba, nes tai mokesčių mokėtojo apmokėtas eteris, jis negali tapti kitų radijo stočių ar ten kitų kanalų ar jų atstovų reklamos priemone“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė politikas.
Anot jo, dabar LRT eteryje galima pamatyti asmenų, kurie turi įsteigę savo žiniasklaidos kanalą, bet naudojasi nacionaliniu transliuotoju.
Be to, siūloma riboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas – tas pats asmuo negalėtų eiti pareigas daugiau kaip dvi iš eilės.
Konservatorius Jurgis Razma ragino neskubėti registruoti minėtų pataisų, prieš tai jas aptarti su ekspertais, bendruomene.
„Siūlau labai jau čia spirgantiems iniciatoriams luktelėti, neregistruoti to projekto, nusiųsti tą projektą Medijų tarybai, LRT administracijai, Tarybai, žurnalistų organizacijai, kad jos pareikštų pastabas. Gavę pastabas registruosite projektą. Kas čia dega?“ – teigė jis.
Konservatorius pabrėžė, kad siūlomos pataisos yra esminės, LRT taryba taptų nebe priežiūros, o valdymo organu.
J. Razmos teigimu, noras iš LRT išguiti kitą mediją yra absurdas ir cenzūra.
BNS rašė, kad dalies žurnalistų bendruomenės ir visuomenės protestą yra sukėlusios kitos valdančiųjų parengtos LRT įstatymo pataisos, kuriomis norima palengvinti įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Šias pataisas valdančioji koalicija nutarė priimti skubos tvarka, tai tikriausiai įvyks šią savaitę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą