Skaudanti Vilniaus žaizda: kiek milijonų išleista gatvėms, kurias vilniečiai karčiai mini?

Galima neabejoti – vienas iš darbų, dėl kurių bus prisimenama nueinanti valdžia, yra sostinės gatvių siaurinimas.

Nors Remigijus Šimašius ir su juo Vilnių valdę politikai sako, kad ši idėja pasiteisino, patys sostinės gyventojai nelinkę pritarti: anot jų, sunku suprasti, kaip susiaurintos gatvės gali sumažinti spūstis ir padidinti eismo pralaidumą.

Sostinės politikų laimė, kad nepatenkintiems vilniečiams niekas neužpylė druskos ant žaizdos – nepaskaičiavo, kiek pinigų išleista Vilniaus gatvėms. O skaičiai – nemaži.

Paaiškėjo, kad iš viso sostinės gatvėms buvo išleista keli šimtai milijonų eurų.

Ši suma teoriškai galėjo būti kelis kartus didesnė, nes dalis projektų finansuoti buvo ne savivaldybės lėšomis, o, pavyzdžiui, Lietuvos automobilių kelių direkcijos.

Tokiais atvejais savivaldybė lėšų neišleidžia arba išleidžia mažiau nei viso projekto vertė.

Pinigų upės

Paskaičiuoti, kiek tiksliai Vilnius išleido pinigų gatvių remonto ir siaurinimo darbams, sudėtinga – kai kurios sudarytos sutartys buvo papildomos ar keičiamos, skyrėsi ir darbams skiriamos sumos (šios dažniausiai augo).

Remiantis Vilniaus savivaldybės pateiktais skaičiais, Vilniaus miesto gatvėms remontuoti, atstatyti ir atkurti 2016–2022 m. buvo skirta ir panaudota 300,5 mln. eurų savivaldybės lėšų.

Iš jų gatvėms apšviesti, apšvietimo tinklams prižiūrėti ir atnaujinti kasmet vidutiniškai skiriama po 9 mln. eurų, lietaus nuotekų tinklams prižiūrėti ir remontuoti – po 2 mln. eurų, o Vilniaus miesto tiltams, viadukams, požeminėms perėjoms prižiūrėti ir remontuoti kasmet numatoma po 1,5 mln. eurų.

Taip pat kasmet numatoma ir apie 20 mln. eurų savivaldybės lėšų gatvėms ir keliams prižiūrėti, remontuoti, kapitaliniam remontui bei rekonstrukcijai.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės informavimo specialisto Irmanto Kuzo teigimu, per šešerius metus buvo įgyvendinti dideli susisiekimo infrastruktūros projektai, kurie buvo finansuojami Savivaldybės, Europos Sąjungos, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

Vakarinio aplinkkelio III etapo statyba (16,3 mln. eurų savivaldybės lėšų), dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl. rekonstravimas – 4,2 mln. eurų savivaldybės lėšų, Santaros gatvės statyba, Savičiaus–Bokšto–Išganytojo g. rekonstrukcija – 0,56 mln. eurų, Kompleksiniam gyvenamojo rajono kvartalo Žirmūnų, Minties, Tuskulėnų gatvių trikampyje bendrai naudojamoms teritorijoms ir viešajai infrastruktūrai atnaujinti savivaldybė skyrė 1,1 mln. eurų.

Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybei lėšų tinkamai paskirstyti nepavyko, nes 2023 m. biudžetas yra su 101,6 mln. eurų deficitu.

Buvęs kandidatas į Vilniaus merus, Lietuvos žaliųjų partijos narys Remigijus Lapinskas savivaldybės kritikuoti šitoje vietoje neskuba ir teigia, kad yra įprasta, jog biudžetai būtų sudaromi su tam tikru nedideliu deficitu.

Klaidūs pinigų keliai

Pasakyti, ar tikrai sostinė keliams išleido apie 300 mln. eurų, kaip minėta, sunku – vertinant Vilniaus savivaldybės sudarytas sutartis, kartais kyla klausimų, kaip vertinti nurodomus darbus, kaip kito sudarytos sutartys ir augo darbų kainos.

Tačiau, anot politikos atstovų, tikėtina, kad 300 milijonų – ne viską apimanti suma.

„Čia, matyt, šita suma yra nurodoma reikalingam gatvių remontui, kadangi gatvės yra toks infrastruktūrinis elementas, kurį reikia nuolat prižiūrėti, atnaujinti, lopyti duobes, susidėvėjusią dangą, tai šitie darbai yra būtini ir neišvengiami. Tačiau kita klausimo pusė, kuri kalba apie gatvių siaurinimą arba vadinamąjį humanizavimą – šita dalis kelia labai didelių abejonių“, – neslėpė savo minčių buvęs kandidatas į Vilniaus merus R. Lapinskas.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas tokius kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad savivaldybė negali išleisti daugiau lėšų, nei skirta iš biudžeto. O infrastruktūros projektams skirta 300 mln. eurų, todėl neįmanoma, kad per 2016–2022 m. laikotarpį savivaldybė išleido daugiau.

Remigijus Lapinskas. Organizatoriai

Visgi R. Lapinskui panašu, kad pati gatvių tvarkymo idėja buvo ne iki galo teisingai suprasta ir pabandyta realizuoti tiesioginiu, grubiu, neapmąstytu būdu.

Jo nuomone, gatvių humanizavimas yra taikomas nepravažiuojamoms, vadinamosioms kvartalinėms gatvėms, kuriomis nevažiuoja viešasis transportas, sunkvežimiai, nevyksta prekių tiekimas ir privežimas.

„Šitas gatves galima ir reikia humanizuoti, kad atsirastų daugiau žalumos, kad būtų tvarkingi pėsčiųjų ir dviračių takai, kad atsirastų daugiau parkavimo vietos, neprarandant tos pačios žalumos“, – kalbėjo jis.

Tačiau, anot politiko, apie aukštesnių kategorijų gatvių, tranzitinių gatvių, kuriomis važiuoja viešasis transportas, autobusai, troleibusai, sunkvežimiai ir kitos transporto priemonės, siaurinimą neturėtų eiti kalba.

„Tiesiog reikia palaikyti normalią dangą ir organizuoti infrastruktūrinius sprendimus, tarkime, dviejų lygių sankryžas ar kažką tokio, kad maksimaliai vyktų nepertraukiamas vienodų greičių judėjimas“, – siūlė R. Lapinskas.

Vienodų greičių idėja naudinga, nes transportas nepristabdydamas ir nepagreitėdamas sunaudoja mažiau degalų, mažiau išmeta anglies dvideginio ir kitų nuodingų dujų bei taip mažiau teršia orą.

Siaurino tai, kas jau siaura

R. Lapinskui pritaria ir Darbo partijos frakcijos atstovai. Darbo partijos frakcijos seniūno Manto Stulgaičio teigimu, gatvėms tvarkyti pinigų reikia skirti, bet finansuoti reikėtų tik tas gatves, kurias nedelsiant reikia tvarkyti ir kurios yra labai blogos ar net avarinės būklės.

O tokios Vilniaus gatvės kaip Naugarduko, Algirdo, Didlaukio ar Saulėtekio al. jau ir taip buvo siauros, todėl dar labiau jų susiaurinti nereikėjo.

„Gatvių vadinamasis humanizavimas ir privedė prie šios situacijos, dėl to dabar idėjų, kaip suktis iš padėties, „siaurinimo“ iniciatoriai neturi ir niekas nėra daroma.

Reikėtų skubiai peržiūrėti vykdomus remonto darbus ir ieškoti išeičių“, – sako M. Stulgaitis.

Paklausus, kas šioje situacijoje turėtų prisiimti atsakomybę, „darbiečių“ atstovas atsakė, kad ją prisiimti turėtų tiek administracijos žmonės, tiek politikai, degantys žalią šviesą šiam projektui, nes kai kurie projektai, anot M. Stulgaičio, yra daromi neteisėtai, be jokių projektų, prisidengiant remontu.

Remonto darbai. Paulius Peleckis / Fotobankas

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad Vilniaus savivaldybės teritorijoje yra apie 2000 gatvių, kurių negalima sutvarkyti vienu kartu. Todėl jos prioretizuojamos.

Pirmiausia tvarkomos tos gatvės, kuriomis per parą pravažiuoja daugiausia viešojo transporto keleivių, automobilių ir kitų transporto priemonių, kuriose gausu pažeistų ir remontuotinų vietų bei kurių atkarpoje yra daugiausia provėžų ir nelygumų.

Susiaurintų gatvių nesupranta

Tokiais gatvių siaurinimo darbais nepatenkinti liko ir patys miestiečiai. Jie skundžiasi, kad žiemos metu, prikritus sniegui ir esant didelėms pusnims, darosi sunku pravažiuoti atnaujintose gatvėse.

Paklausus Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės informavimo specialisto, kodėl neatsipirko gatvės dangos darbams skirtos lėšos, pasigirsta daugiau nei viena priežastis.

Jo teigimu, dėl tokio snygio, koks buvo praėjusių metų gruodžio 11–12 d. ir dar tęsėsi kelias dienas po to, eismas buvo sudėtingas tiek sostinės gatvėse, tiek šalies magistraliniuose keliuose.

Oficialiais Meteo.lt duomenimis, vietomis pusnys siekė 26 cm, o kai kur sniego liežuviai viršijo pusmetrį.

I. Kuzas taip pat pridūrė, kad gatvių plotis pagal reglamentuojančius įstatymus keitėsi tik 8 proc. sostinių gatvių, o ne viena važiuojamoji dalis po korekcijų nėra siauresnė nei tai numato teisės aktai.

Visgi yra ir išimčių, tam tikros gatvės liko kiek platesnės, nei reikalauja teisės aktai, nes jomis važinėjasi viešasis transportas, kuriam tam tikrose gatvėse yra reikalingas didesnis plotis, nei tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai.

„Keičiant gatvių plotį iki numatyto įstatymuose jos tampa saugesnės, patogesnės didesnei daliai judančiųjų, ir labai svarbu – gerokai žalesnės ir jaukesnės. Perteklinė asfalto danga remonto metu bus keičiama naujais želdiniais“, – pasakojo savivaldybės visuomenės informavimo specialistas.

I. Kuzas pateikė ir dar vieną argumentą, kodėl buvo siaurinamos gatvės. „Mokslas ir kitų miestų praktika rodo, kad nei platesnės eismo juostos, nei jų didesnis kiekis nesprendžia spūsčių klausimo.

O daugiausia naudos ir mažiausiai neigiamo poveikio turi keliavimo įpročių pokyčiai. Pavyzdžiui, ten, kur nebūtina vykti automobiliu, rekomenduojama keliauti kitomis priemonėmis – viešuoju transportu, dviračiu, paspirtuku ar pėsčiomis“, – argumentavo jis.

Visos gatvės pertvarkomos vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais – pagal juos ir parenkamas eismo juostų plotis. Vadovaujantis KET, eismo juostų pločio daugiau, nei pakanka mieste numatytam greičiui.

Išleido gatvėms – kitiems neliko

R. Lapinskas teigia, kad pinigus buvo galima išleisti prasmingiau.

„Aš matau protingesnių pinigų išleidimo būdų Vilniaus mieste. Už šiuos pinigus buvo galima pastatyti tai arba padaryti tai, ko Vilniuje labai trūksta.

Tai yra mokyklos, darželiai, infrastruktūriniai objektai, kurie tolygiai būtų dėstomi visame Vilniaus mieste ir nereikėtų vežioti į būrelius per visą Vilnių“, – kalbėjo politikas.

Pasak jo, kadangi miesto gyvenamojoje zonoje nėra futbolo stadionų, nėra lengvosios atletikos maniežų ar vietų, kur būtų galima tą sporto šaką motyvuoti.

Jis taip pat priduria, kad baseinų irgi yra gerokai per mažai, o tuos, kuriuos statome, statome su skandalais, brangiai ir ilgai.

Prieš daug metų R. Lapinskas buvo vienas pirmųjų Žaliosios politikos instituto vadovų, iškėlusių parkavimo aikštelių dengiamų porėtomis trinkelėmis, pro kurias gali augti žolė, tačiau danga yra kieta, idėją.

„Taip reikėtų daryti, nes mūsų gyvenamųjų kvartalų parkavimo aikštelėse senų seniausiai neatitinka esamos susiklosčiusios situacijos. O automobilių turime gerokai daugiau nei parkavimo vietų“, – atskleidė politikas.

alfa.lt

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder