Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, apie 70 proc. populiacijos yra pasiskiepijusi nuo COVID-19 infekcijos. Kai kurie ne tik du, bet jau ir tris kartus. Juolab kai „Financial Times" paskelbė, kad jaunesni nei 50 metų nepasiskiepiję asmenys perserga „Omikron" lengviau nei sezoniniu gripu. Tačiau vakcinos į Lietuvą toliau plūsta nemunais...
Baimė
Iš pradžių prisiminkime 2020 m. rudenį bei žiemą, kai tvyrojo pati didžiausia COVID-19 infekcijos baimė. Ir kaip pasaulio politikai bei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) laukė, kada bus pagaminta vakcina.
Ir tai pagaliau įvyko. Pirmoji Europos vaistų agentūros (EVA) buvo pripažinta amerikiečių ir vokiečių „BioNTech ir Pfizer" vakcina „Comirnaty". Pirmoji šios vakcinos siunta pasiekė tuo metu dar labai karstų vaizdų Italijoje, bendrų kapų Ispanijoje išgąsdintą Lietuvą 2020 m. gruodžio 26 d., antrąją Kalėdų dieną. Sužinojome, kad gyvybiškai svarbią siuntą, tarsi žmogaus nemirtingumo nektarą, atlydėjo policijos ekipažai. Matyt, todėl kad mirties išsigandę lietuviai pakeliui nenugvelbtų vakcinų. Neįsibrautų į šaldytuvą ir vakcinos neatšildytų. Nes jos kol kas buvo skirtos tik medikams. Lietuvos medicinos darbuotojų vakcinacija pradėta gruodžio 27 d.
Kiek vakcinų tąkart pasiekė Lietuvą? Skaičiai nebuvo viešinami.
Tik naujai paskirtas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kiek anksčiau žadėjo, kad tikimasi gauti 10 tūkst. dozių.
Ar buvo jos gautos - didelis klausimas. Tačiau 2021 m. sausio 6 d. duomenimis, Lietuvoje jau 40 tūkst. medikų buvo pasiskiepiję pirmąja vakcinos „Comirnaty" doze.
Tą patį mėnesį iš Vokietijos buvo atskraidinta jau ketvirtoji „Comirnaty" siunta.
Taip pat sausio mėnesį furgonu iš Belgijos Lietuvą pasiekė pirmoji amerikiečių farmacijos kompanijos „Moderna" vakcina - 2400 dozių. O vasario 26 d. atvyko pirmoji Jungtinės Karalystės farmacijos kompanijos „AstraZeneca" siunta - 12 tūkst. dozių. Ši vakcina, dėl savo šalutinių poveikių bene pati nepopuliariausia tarp Lietuvos piliečių ir kartą net sustabdyta, vėliau buvo pavadinta „Vaxzevria".
Nuo balandžio 21 d. Lietuvoje imta skiepyti ir amerikiečių kompanijos „Janssen Pharmaceutica NV" vakcina „Janssen". Gauta pirmosios 4800 dozių.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuva iki šiol yra gavusi 6 722 845 dozes iš skirtingų gamintojų. Jau sunaudota 4 400 943 dozės. Šimtui gyventojų tenka 168 dozės. Lietuvos gyventojų skaičius - 2,8 mln. Tad teoriškai visi šalies piliečiai, įskaitant naujagimius, jau galėjo būti paskiepyti po du kartus. Vakcinų tiekimas greitai išsijudino.
Pavyzdžiui, praėjusią gegužę vakcinos buvo atgabentos į Lietuvą net 11 kartų. Ne šimtais, bet dešimtimis tūkstančių. Turint tokį perteklių, nuo gegužės 31 d. pradėta masinė Lietuvos gyventojų vakcinacija.
Drąsa
Štai tada išaiškėjo, kad toli gražu ne visi gyventojai nori skiepytis. Kaip ir kitose valstybėse. Tačiau Lietuvos Vyriausybė yra užsakiusi vakcinų nuo
COVID-19 ne tik 2022, bet ir 2023 metams. Ir, kaip viešai yra teigusi SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė, atsisakyti pirkti rezervuotų vakcinų kiekių negalima.
Tad vis vien teks pirkti? Nes Lietuva, kaip informavo SAM atstovas Julijanas Gališanskis, iš viso yra užsisakiusi 15,3 mln. dozių iš šešių gamintojų: „AstraZeneca" - 1,86 mln., „Janssen Pharmaceutica NV" - 0,7 mln., „Cure Vac" - 1,38 mln., „Moderna" - 0,517 mln., „BioNTech ir Pfizer" - 10,296 mln., „Novavax" - 0,633 mln. dozių.
Kiek tai kainuos? Anot J.Gališanskio, vakcinų kainos nėra viešinamos, nes tokia sąlyga numatyta sutartyse su gamintojais. Tad lieka tik prisiminti, kad 2021 m. vasarį buvo viešai skelbiama, kad viena dozė vakcinos „Comirnaty" kainavo apie 12 eurų. „Modernos" vakcina - apie 15 eurų. Pigiausiai - „AstraZeneca" gamybos vakcina, vėliau pavadinta „Vaxzevria".
Šios vakcinos kaina nesiekė 2 eurų, tačiau būtent ja skiepytis labai nenorėjo gyventojai - dėl didelio laiko tarpo tarp dviejų skiepų bei šalutinių simptomų.
Labdara
Tad per visus praėjusius metus, kartu ir šiais metais Lietuva tikrai nejaučia vakcinų nuo
COVID-19 stygiaus.
Todėl pradėjo dovanoti kitoms šalims. Ir būtent Lietuvoje nepopuliariąją „AstraZeneca" pagamintą vakciną „Vaxzevria", kuri dažniausiai sukelia nemalonius pojūčius. Tačiau dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Praėjusių metų liepą Lietuva išsiuntė 20 tūkst. šios vakcinos dozių Taivanui ir 15 tūkst. Sakartvelui.
Rugpjūtį - 26 500 dozių į Moldovą. Tą patį mėnesį apsikeitė vakcinomis su Norvegija. Jiems nusiuntėme „Comirnaty", o iš norvegų gavome „Janssen".
Tą patį mėnesį nusiuntėme Armėnijai 27 500 dozių „Vaxzevria", o Ukrainai - 46 tūkst. Praėjusių metų spalį Armėnijai dar nusiuntėme 50 tūkst. dozių, tik šįkart jau amerikietiškos „Moderna" vakcinos.
Tą patį spalį dar kartą išsiuntėme 235 900 vakcinos „Vaxzevria" dozių Taivanui. O lapkritį SAM viešai paskelbė, kad Lietuva skirs kitoms šalims 623 tūkst. vakcinų. Ir skiria.
Šiemet Kiprui jau perleidome 117 tūkst. vakcinos „Comirnaty" dozių. Naujausiais duomenimis, neatlygintinai kitoms šalims jau perdavėme 1,6 mln. dozių.
Ką tai reiškia? Kad Lietuvoje - vakcinų perteklius. Skiepų yra kur kas daugiau nei žmonių, norinčių jais skiepytis. Statistikos departamento duomenimis, iš viso iki šių metų vasario 16-osios, Lietuvoje sunaudota 4 440 916 dozių. Bent vieną skiepą turi 69,6 proc. gyventojų. Kiti, matyt, arba per maži, arba nenori skiepytis.
Tačiau vakcinų gamintojai toliau pagal išankstines rezervacijas tiekia mums savo nemirtingumą „garantuojančius" nektarus. Ne už gražias akis, už pinigus. Praėjusių metų gale atvyko pirmoji vakcinų siunta, skirta 5-11 metų vaikams, - 78 tūkst. lengvesnių „Comirnaty" dozių.
Gal jau pakaks?
Rinkoje pasirodė jau penktoji EVA pripažinta vakcina nuo „kovido". Tai amerikiečių kompanijos „Novavax" vakcina „Nuvaxovid". Lietuva šių metų pirmą ketvirtį įsigis 132 tūkst. šios vakcinos dozių, o II ketvirtį - 310 560 dozių. Iš viso ketinama iš šios kompanijos gauti 633 tūkst. dozių. Tad ir toliau kovosime su „kovidu" britiškai, amerikietiškai, vokiškai. Iki paskutinio vakcinuoto lietuvio?
Šiuo metu, kai pasaulyje žaibiškai plinta „Omikron" atmaina, susargdinanti net pasiskiepijusius tris kartus, gal jau beprasmiška raginti žmonės skiepytis? Juk vis vien susergama.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad „kovidinių" susirgimų pikas Lietuvoje pasiektas vasario 4 d. Mat per savaitę vidutiniškai kasdien susirgdavo 10 923 žmonės. O vėliau ši susirgimo banga ėmė po truputį slūgti. Tad kam skiepytis, jei vis vien pergyvename dar neregėtą susirgimų piką? Ir dar įdomesnis klausimas - kam mums tie šimtai tūkstančių vakcinų?
Komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, gydytoja Jurgita SEJONIENĖ:
Vakcinos nuo COVID-19 vis vien išlieka aktyvios ir apsaugo nuo sunkių ligos atvejų bei mirčių. Apie 80 proc. mirusių ar sunkiai sirgusių žmonių buvo visai neskiepyti arba negavę trijų vakcinos dozių.
Išlieka didelė tikimybė, kad mes visi užsikrėsime „Omikron" atmaina ir persirgsime, tačiau liga bus lengvos formos ir ligoninės nebus perpildytos. Yra duomenų, kad Lietuva jau pasiekė užsikrėtimų „Omikron" atmaina piką.
Paprastai, pasiekus infekcijos piką, po kelių savaičių labai padaugėja pacientų stacionaruose, o su „Omikron" taip nėra.
Ar ateityje atsisakysime ir apsauginių kaukių? Taip, tos šalys, kuriose sergamumas COVID-19 infekcija sumažėjo anksčiau, atsisakė daugelio apsauginių priemonių. Ir Lietuva tuo keliu laipsniškai žengia, remdamasi kitų šalių pavyzdžiu. Ne tiek daug tų draudimų ir likę. Jungtinė Karalystė jau priėmė sprendimą, kad užsikrėtus „Omikron" nereikia izoliuotis.
Juk ir sergant gripu nereikia izoliuotis. Tik mes, kol dar yra dideli susirgimų skaičiai, turime „išdeginti" tą bangą.
Nemanau, kad per daug rezervavome vakcinų.
Vis tiek skiepijasi ir skiepysis daug žmonių. Tiesa, Izraelis pranešė, jog neforsuos su ketvirtąja vakcinos doze, kad žmonių imunitetas nuo dažno skiepijimosi per daug nenusilptų. Bet yra tikimybė, kad žmonės vis vien skiepysis, tik tarp dozių bus didesni intervalai. Pavyzdžiui, rudenį, prieš virusinių infekcijų sezoną bus siūloma vakcinuotis ketvirtąja doze. COVID-19 liks tik kaip sezoninė infekcija.
Ne tokia sunki, kaip pirmaisiais susirgimų atvejais 2020 m.
Taip, vakcinos kainuoja daug, bet kas yra brangiau? Vakcina, žmogaus gyvybė ar užsikrėtusiojo gydymas? Ligonių kasa paskaičiavo, kad infekuotojo gydymas stacionare be deguonies terapijos kainuoja 2 tūkst., su deguonimi - 8 tūkst., o reanimacijoje - apie 80 tūkst. eurų.
Įdomu
Apie vakcinas
PSO duomenimis, dėl įvairių priežasčių vidutiniškai utilizuojama iki 15 proc. vakcinos dozių. Lietuvoje - mažiau nei 2 proc. Nuo vakcinacijos pradžios iš viso Lietuvoje utilizuota 77 tūkst. dozių. Vakcinos, laikomos žemoje temperatūroje, priklausomai nuo gamintojo, lieka veiksmingos 0,5-2 metus. Pradūrus flakoną, vakciną reikia sunaudoti per 6-24 val.
Apie vaistus
Lietuva sunkiems pacientams, infekuotiems COVID-19, gydyti turi šių vaistų: remdesiviras (91 495 vnt.), gydymo kursas - 6-11 flakonų; casirivimabas ir imadevimabas - 60-čiai gydymo kursų; regdanvimabas - 240 vnt.; sotrovimabas - 1008 gydymo kursai. Taip pat iš Švedijos gamintojų ruošiamasi įsigyti „Kineret".
SAM informacija
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą