Skilimas profesinėje šeimoje: ar ketvirčio milijono eurų skola paskandins Žurnalistų sąjungą?

Skaičių magija: „vidinės skolos“ ar finansinė duobė?

Portalo Lrt.lt paviešinti duomenys atskleidžia dramatišką vaizdą: praėjusių metų birželį LŽS skola siekė 239 tūkst. eurų. Didžiausią nerimą kelia ne tik skolos dydis, bet ir jų adresatai:

• 103 tūkst. eurų įmonei „Juozapas pas žurnalistus“ (paskola ir automobilio nuoma);
• beveik 60 tūkst. eurų buvusiam ilgamečiam pirmininkui Dainiui Radzevičiui;
• per 37 tūkst. eurų buhalterei;
• 33 tūkst. eurų mokesčių skolos valstybei.

Dabartinis LŽS pirmininkas Audrys Antanaitis bando raminti aistras teigdamas, jog tai – tik „vidiniai finansiniai įsipareigojimai“, o išorinių skolų organizacija neturi. 

Tačiau toks skirstymas įtikina ne visus. Jei organizacija skolinga savo darbuotojams atlyginimus ar buvusiems vadovams – tūkstantines sumas, kyla natūralus klausimas: ar sąjunga apskritai yra moki?

Skaidrumo krizė: žurnalistai palieka laivą

Finansinis neaiškumas išprovokavo „žvaigždžių pasitraukimą“. Žinomi žurnalistai Daiva Žeimytė-Bilienė, Rytas Staselis bei Vaidas Pilkauskas viešai paskelbė nutraukiantys narystę. Pagrindinis motyvas – ne tik skolos, bet ir būdas, kaip apie jas sužinota.

D. Žeimytė-Bilienė rėžė tiesiai: vadovybė meluoja, o apie tikrąją padėtį valdyba sužinojo tik po D. Radzevičiaus pasitraukimo, sudarius specialią darbo grupę. 

Jos teigimu, metų metus buvo „gyvenama ne pagal pajamas“, o sprendimai priimami vienasmeniškai. Ironiška, kad organizacija, kurios nariai kasdien reikalauja skaidrumo iš politikų ir verslo, pati užsidarė tylos sienoje – ataskaitos nariams prieinamos tik fiziškai atvykus į patalpas, o diskusijos socialiniuose tinkluose trinamos.

Atsakomybės futbolas

Buvęs pirmininkas Dainius Radzevičius, vadovavęs sąjungai daugiau nei du dešimtmečius, kratosi atsakomybės teigdamas, kad visos ataskaitos būdavo tvirtinamos vienbalsiai, o auditai problemų nerodė.

Tuo tarpu A. Antanaitis, perėmęs vairą praėjusią vasarą, balansuoja tarp bandymo ginti organizacijos reputaciją ir pripažinimo, kad situacija „sudėtinga“.

Ši krizė atveria gilesnę žaizdą: kaip profesinė sąjunga gali efektyviai atstovauti žurnalistų interesams ir ginti spaudos laisvę, kai pati tampa priklausoma nuo vidinių kreditorių ir skaidrumo stokos? 

Ketvirtis milijono eurų nėra tik skaičius balanse – tai pasitikėjimo kreditas, kurį LŽS sparčiai praranda.

Šaltinis: ELTA / Lrt.lt / BNS duomenys