Šis skaičius primena svarbią taisyklę – smegduobių negalima ardyti, lyginti, užarti ar kitaip keisti jų būklės“, – sako LGT Inžinerinės geologijos skyriaus specialistai.
Smegduobė veikia kaip tiesioginis atviras kanalas į požeminį vandenį – į ją patekęs paviršinis vanduo kartu su trąšomis, pesticidais, nuotekomis ar kitais chemikalais be jokio filtravimo patenka į gelmes.
Karstėjančiuose sluoksniuose palyginti greitai tirpdomos gipsingos uolienos, o teršalai lengvai pernešami ir plačiai pasklinda tarpusavyje susisiekiančiose karstinėse ertmėse. Dėl to užteršto požeminio vandens išvalyti beveik neįmanoma.
Penkios neužartos smegduobės 2025 m. pavasarį
„Dėl šių priežasčių smegduobės negalima nei ardyti, nei lyginti ar užarti – priešingai, jas būtina apsaugoti, pažymėti, išsaugoti kaip geologinius objektus, leidžiančius valdyti, o ne paslėpti riziką“, – pabrėžia Inžinerinės geologijos skyriaus patarėjas Vidas Mikulėnas.
Kodėl negalima užarti, užpilti ar kitaip „sutvarkyti“ smegduobės?
1. Todėl, kad specialiosiose žemės naudojimo sąlygose (12-asis skirsnis) nurodyta:
draudžiama užarti karstines įgriuvas,
draudžiama paversti dirbama žeme net užpelkėjusias smegduobes,
draudžiama pilti bet kokias medžiagas (nuotekas, drenažą, kietas atliekas) – išskyrus molinį gruntą tuo atveju, jei raštu leidžia savivaldybė ar Biržų regioninio parko direkcija.
2. Nes smegduobės atsinaujina. Net jeigu smegduobė užverčiama, požeminė ertmė lieka. Viršutinis sluoksnis ir vėl gali įgriūti.
3. Nes smegduobių apsaugos zonos yra teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Aplink smegduobę galioja 5 metrų apsaugos zona, kurioje draudžiama:
arti,
tręšti,
naudoti pesticidus,
įrengti bet kokius inžinerinius sprendinius,
kasti nepratekamus vandens telkinius (kūdras)
Draseikiai5_užartos-2025ruduo.jpg
Penkios užartos smegduobės 2025 m. rudenį
LGT atliekamas karstinio kraštovaizdžio būklės monitoringas leidžia laiku pastebėti karstinių procesų suaktyvėjimą ir apsaugoti žmones, jų turtą bei infrastruktūrą.
Smegduobių negalima liesti dėl labai paprastos priežasties – požeminė ertmė neišnyksta. Užlyginus ar užarus tokią vietą, nestabilus gruntas gauna papildomą apkrovą, todėl įgriuva gali atsinaujinti ir tapti dar gilesnė.
Tai kelia pavojų žmonėms, gyvuliams, technikai ir statiniams, todėl svarbu palikti smegduobę tokią, kokia ji yra, ir laikytis nustatytų apsaugos zonų.
Lietuva pradės sistemingai vertinti kritinių žaliavų potencialą savo žemės gelmėse: patvirtintas 2026–2030 m. veiksmų planas

Rašyti komentarą