Socialdemokratai užregistravo naują LRT įstatymo pakeitimų projektą: kas keičiasi?

15min primena, kad Remigijaus Žemaitaičio inicijuotos LRT įstatymo pataisą, lengvinančią generalinio direktoriaus atleidimą, privertė kai kuriuos žurnalistus protestuoti. Antradienį prie Seimo vyko masinis protestas, kurio organizatoriai tvirtina, kad valdantieji siekia užvaldyti LRT ir ragina šią pataisą atmesti. 

Jame dalyvavo mažiausiai 10 tūkst. žmonių. Pirminėje R.Žemaitaičio pataisoje buvo numatyta, kad atleisti generalinį direktorių reikia ne 8, kaip yra dabar, o 6 tarybos narių balsų iš 12. Tiesa, vėliau „Nemuno aušros“ lyderis projektą pakeitė ir siūlė mažiausiai 7 balsus. Būtent dėl šios detalės ir kilo daugiausia pasipiktinimo. 

Politikai daugmaž sutarė, kad dėl kitų detalių – slapto balsavimo grąžinimo ir viešojo intereso, kaip pagrindo atleidimui, gali būti diskutuojama. R.Žemaitaičio pataisai Seime buvo pritarta po pateikimo, ji nukeliavo svarstymui į Kultūros komitetą, kuris opozicijos prašymu tolesnį procesą sustabdė, kadangi paprašė Vilniaus universiteto ekspertų įvertinti, kokį teisinį poveikį turės ši pataisa. 

Be kita ko, kai kurie politikai pateikė nemažai kitų pasiūlymų, tarp kurių – ir kitoks LRT tarybos narių skyrimas. Visa tai aprašė 15min. Naujas socialdemokratų projektas Pasak socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, projektu siūloma normalizuoti LRT generalinio direktoriaus (vadovybės) ir LRT tarybos santykius.

„Pastarojo meto įvykiai atskleidė LRT vadovybės ir aukščiausiojo LRT valdymo organo – LRT tarybos – santykių krizę. Nueita iki tokių kraštutinumų, kad LRT vadovė apkaltino LRT tarybą siekiu „užvaldyti“ nacionalinį transliuotoją. Sunku net suprasti, kaip toks nesusipratimas išvis įmanomas. 

Ekspertų nuomone, tokią krizę lėmė konservatorių kadencijos metu sujauktas įstatymas, kai LRT tarybos vaidmuo buvo redukuotas siekiant įtartinų tikslų“, – pranešime cituojama O.Leiputė.

Naujuoju projektu siūloma keisti įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad LRT generalinį direktorių į pareigas skiria ir iš jų atleidžia taryba slaptu balsavimu. „Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti didesnį Tarybos narių nepriklausomumą ir valios laisvę priimant sprendimus dėl aukšto lygmens vadovo skyrimo ir atleidimo“, – pažymima projekto aiškinamajame rašte. 

Taip pat siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.

„Šio pakeitimo tikslas – aiškiau apibrėžti LRT generalinio direktoriaus atskaitomybės mechanizmus“, – pažymima aiškinamajame rašte. Pasak O.Leiputės, pažvelgus į Europos nacionalinių transliuotojų reglamentus, slaptas balsavimas ir daugiau nei pusės balsų nuostata yra dominuojanti praktika. 

Neabejojame žurnalistų nuoširdumu ginant laisvą žodį, tačiau prašome pripažinti, kad situacija, kai nacionalinio transliuotojo vadovybė įnirtingai konfrontuoja su nacionalinio transliuotojo taryba, tam pasitelkdama nacionalinio transliuotojo resursus, reikalauja sprendimų“, – pažymi Seimo LSDP frakcijos seniūnė, Seimo pirmininko pavaduotoja O.Leiputė.