Taigi remiantis tiek Darbo kodeksu, tiek – darbo teisės normomis darbdavys turi sudaryti sąlygas darbuotojui mokytis, tobulinti kvalifikaciją ir profesiškai tobulėti.
Darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, reikėtų žinoti, kad, atsižvelgiant į švietimo įstaigos išduotas pažymas, suteikiamos mokymosi atostogos: eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po 3 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui; įskaitoms pasirengti ir laikyti – po 2 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui; laboratoriniams darbams atlikti ir konsultacijoms – tiek dienų, kiek numatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose; diplominiam (bakalauro, magistro) darbui, daktaro disertacijai, meno projektui baigti ir ginti – 30 kalendorinių dienų; valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po 6 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad už mokymosi atostogas, kurios trunka iki 10 darbo dienų per vienus darbo metus, darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip pusė jo vidutinio darbo užmokesčio, tačiau tik tuo atveju, jeigu darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus.
„Darbdavys privalo suteikti mokymosi atostogas visais anksčiau nurodytais atvejais, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja.
– Visgi jeigu darbuotojas neatliks mokymosi darbų Darbo kodekse numatytais atvejais, tai yra nesirengs ir nelaikys egzaminų ar įskaitų, neatliks ir nesikonsultuos dėl laboratorinių darbų ir kita, darbdaviui nėra pareigos suteikti mokymosi atostogas darbuotojui dėl dalyvavimo paskaitose.“
Studijų laikotarpiu ir ne tik darbuotojas ir darbdavys gali nustatyti įvarius darbo laiko režimus. Pavyzdžiui, darbuotojas, derindamas darbą ir studijas, gali teikti darbdaviui prašymą dėl individualaus darbo laiko režimo nustatymo.
„Šiuo atveju darbuotojas ir darbdavys turėtų susitarti dėl konkretaus darbo grafiko, kuriame būtų nurodomos konkrečios savaitės darbo dienos ir valandos“, – pažymi vyriausioji darbo inspektorė.
„Tačiau visais atvejais darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas darbuotojui, kuris mokosi nenutraukdamas darbo, derindamas kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio – bakalauro arba magistro – darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Specialistė pažymi, kad be mokymosi ir kasmetinių atostogų suteikimo, numatyta galimybė sudaryti ir pameistrystės darbo sutartį.
Ši sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, kuris siekia darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją arba reikiamų kompetencijų mokoma pasitelkus pameistrystės mokymo organizavimo formą.
Tiesa, pameistrystės darbo sutartis gali būti sudaryta ir nesudarius mokymo sutarties arba sudaryta su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo.
Pameistrystės darbo sutartis yra terminuota ir maksimalus jos terminas – 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai pameistrystės darbo sutartis sudaroma kartu su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo arba neformaliojo mokymo. Tokiu atveju gali būti nustatyta ilgesnė mokymo trukmė.
„Bet kokiu atveju darbdavys privalo užtikrinti, kad būtų pasiekti formaliojo ir neformaliojo mokymo programoje numatyti rezultatai arba sudaryti visas sąlygas jiems pasiekti tuo atveju, kai mokymas vyksta pagal pameistrystės darbo sutartį, kuri sudaryta kartu su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo arba neformaliojo mokymo“, – pažymi Darbo teisės skyriaus vedėja ir pastebi, kad už faktiškai dirbtą laiką pameistriui mokamas pameistrystės darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, tačiau jis negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą