Tai vienas paslaptingiausių ir labiausiai nykstančių grybų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šis radinys – ne tik mokslinė ar gamtinė naujiena. Jis dar kartą primena apie brandžių miškų svarbą, kuriuose susiformuoja sudėtingas, nematomas ryšių pasaulis: medžiai, grybai, samanos, mikroorganizmai ir vabzdžiai čia gyvena glaudžiai tarpusavyje sąveikaudami.
Sutrikdžius šiuos ryšius – pašalinus brandžius medžius, pakeitus miško struktūrą ar pažeidus paklotę – sunaikinamos ištisos rūšys, kurių dažnas net nepastebime.
Ypatinga išvaizda
Paprastasis taukius auga miško paklotėje tarp spyglių ir samanų, dažniausiai brandžiuose eglynuose ir jų pakraščiuose.
Jo vaisiakūniai 3–8 cm skersmens, rutuliški, raukšlėti, rudos spalvos, o vidus pripildytas bespalvių, į drebučius panašių gleivių. Viršuje matomas tamsiai rudas, lėkštelės formos įdubimas.
Šis grybas yra nevalgomas, tačiau jo ekologinė vertė – milžiniška. Paprastasis taukius laikomas brandžių, mažai trikdytų miškų indikatoriumi.
Ten, kur jis atsiranda, miškas dažnai yra išsaugojęs natūralią struktūrą, storą paklotę ir ilgalaikius ekologinius ryšius.
Beveik išnykęs, bet vis dar grįžtantis
Ilgą laiką buvo manoma, kad paprastasis taukius Lietuvoje jau išnykęs – nuo 1960 iki 2008 metų jis nebuvo aptinkamas.
Tačiau per pastaruosius kelis metus Lietuvoje užfiksuotos mažiausiai penkios šio grybo radavietės. Jų paiešką apsunkina ir tai, kad vaisiakūniai išdygsta ne kasmet – esant nepalankioms sąlygoms, grybiena gali „tylėti“ net keletą metų.
Paprastasis taukius pasirodo lapkričio-gruodžio arba kovo-gegužės mėnesiais.
Šis radinys Neries regioniniame parke dar kartą pabrėžia: brandūs medžiai nėra tik pavieniai objektai ar medienos ištekliai.
Jie yra ekosistemų ašis, palaikanti daugybę rūšių – nuo nematomų grybų ir bakterijų iki paukščių ir žinduolių. Po jų šaknimis mezgasi ryšiai, kurių praradimas reiškia ne pavienį nuostolį, o grandininį biologinės įvairovės nykimą.
Paprastasis taukius – tylus, bet labai iškalbingas gamtos ženklas, kviečiantis saugoti brandžius miškus, leisti jiems senti ir gyventi savo ritmu.
Jeigu pastebėsite mažus rudus kubilėlius, tarsi pilnas vandens statinaites, būtinai praneškite saugomų teritorijų specialistams arba įveskite į Saugomų rūšių informacinę sistemą.
Parengta pagal Dzūkijos Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informaciją
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą