Statytojai dėl slėptuvių daugiabučiuose tebelaukia aiškių kriterijų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sako, kad dabartinė situacija netenkina.

Aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė sako, jog metams įpusėjus normų nėra, nes 30 metų valstybė tam neskyrė nei lėšų, nei dėmesio – tikėtasi, kad karo nebebus.

„Natūralu, kad ir Aplinkos ministerijoje nesėdi ir nelaukia ekspertai, kada galės sunormuoti priedangas ir slėptuves. Dėl to teko įsigyti išorės ekspertų paslaugas, vyksta intensyvus darbas, iki metų galo planuojame užbaigti“, – LRT radijui trečiadienį sakė viceministrė. 

Anot jos, statytojai ir dabar gali projektuoti priedangas vadovaudamiesi galiojančiais kriterijais.  

„Tam tikri kriterijai yra įstatyme, esame aptarę su sektoriumi, kad tais kriterijais vadovaujantis yra, galima ir būtina projektuoti patalpas, kuriose būtų galima laikinai pasislėpti nuo išorės veiksnių.

Ką daro Aplinkos ministerija, tai turi tiesiog detalizuoti tuos kriterijus, sutikslinti papildomas normas, tačiau projektavimas vyksta, šiuo atveju normos galėtų patikslinti, detalizuoti, galbūt sugriežtinti kai kuriuos reikalavimus“, – kalbėjo viceministrė. 

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad aiškios normos, skaičiavimo metodika statytojams leistų matyti tikslius reikalavimus, o ne interpretuoti savaip ar bandyti perkelti užsienio patirtį. 

„Tam tikri reikalavimai yra išdėstyti, kad apsaugotų civilius ir kitus piliečius nuo skeveldrų, kažkokių sprogimų, kitų grėsmių, tokie abstraktūs reikalavimai yra, bet laukiame detalesnių.

Tikimės, kad metų pabaigoje atsiras detalūs reikalavimai, normos atskirtos. Matysime, kaip atrodo tie reikalavimai, kaip galime suprojektuoti saugias priedangas“, – LRT sakė D. Gedvilas. 

Anot jo, nesant konkrečių reikalavimų, šiuo metu projektuotojai dažniausiai priedangai pritaiko požemines automobilių vietas, jei šios yra be langų, išorės atidengimų.

„Parkingą skaito kaip priedangą, įdeda kažkokias užstumiamas duris, uždaromas, bet didelių investicijų į projektavimą tokių priedangų nėra“, – teigė D. Gedvilas. 

Dėl saugumo turi rūpintis visi

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad praėjus pusantrų metų nuo karo Ukrainoje pradžios tokia situacija netenkina.

„Savo akimis mačiau rugpjūčio mėnesį Lietuvos finansuotą atstatytą darželį Ukrainoje ir mokyklą. Mačiau, kaip gali atrodyti priedanga ir tikra slėptuvė. Tikrai galima padaryti ir padaryti gerai, Ukrainoje tą darome, mūsų resursai tam dedami. Tą visą logiką reikia perkelti į Lietuvą. Statybininkus suprantu, reikia turėti kuo aiškesnius kriterijus“, – teigė jis. 

L. Kasčiūno teigimu, saugumas ir gynyba nėra dviejų ministerijų reikalas, į tai turi įsitaukti visi, nes kol kas „problema, kad  į karą žiūrime per televizorių – bloga istorija, nuotykis, šalia, skauda, bet ne pas mus“. 

Viceministrė pabrėžė, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 60 tūkst. daugiabučių, o kasmet naujai pastatoma apie šimtas, tad priedangų įrengimas tik naujuose statiniuose problemos neišspręs. 

„Jei dėsime pastangas tik į naujus statinius, mūsų apsirūpinimas priedangomis truks kelis šimtus metų. Mes savo darbą  padarysime, kaip pasižadėję, bet 99 procentai gyvena senuose pastatuose, jiems tos normos neturės įtakos“, – teigė D. Matusevičė. 

Gyventojai raginami pagalvoti, ką kiekvienas gali padaryti dėl savo saugumo, išsivalyti rūsio patalpas.

Savivaldybių duomenimis, šiuo metu priedangose galėtų pasislėpti apie trečdalis šalies gyventojų.