Su Kultūros ministru aptarta Klaipėdos rajono paveldo objektų būklė, galimybė finansuoti jų tvarkymą

Klaipėdos rajone iš viso registruotos 746 nekilojamosios kultūros vertybės. Iš jų 67 objektų būklė blogėja, todėl netenka savo išskirtinumo ir reikšmingumo.

Savivaldybė, skatindama kultūros paveldo objektų valdytojus bendromis jėgomis tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti kultūros paveldo objektus Klaipėdos rajone ir kultūros paveldo statinius Priekulės miesto istorinėje dalyje, iš dalies finansuoja jų išsaugojimo darbus.

Šiemet tam skirta 50 tūkst. eurų: sutvarkytas pastato, esančio Turgaus g. 8, Priekulėje, stogas, suremontuota ir perdažyta Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, parengtas Gargždų bažnyčios šventoriaus statinių komplekso koplyčios tvarkybos projektas. 2022 ir 2023 metais kultūros paveldo objektų išsaugojimui numatoma skirti po 100 tūkst. eurų.

Vis dėlto, vien Savivaldybės lėšų paveldo išsaugojimui nepakanka. Reikalingas valstybės dėmesys miestelių ir kaimo vietovėse esančių reikšmingų kultūros paveldo objektų išsaugojimui, didesnis finansavimas bei skatinimas rūpintis kultūros palikimu.

Rajone apsilankęs Kultūros ministras Simonas Kairys su komanda galėjo įsitikinti, kokios būklės yra svarbūs kultūros paveldo objektai. Apžiūrėti Priekulės miesto istorinių pastatų fasadai, Jokšų tiltas, J. Gižo etnografinė sodyba, Šernų tiltas bei Kisinių kapinės.

Su Savivaldybės vadovais aktualiais paveldosaugos klausimais bei dėl finansavimo galimybių diskutuota Gargždų kultūros centre, kurį ruošiamasi renovuoti.

Nuolatiniai pasitarimai su ministerija jau davė naudos. Atsižvelgiant į Savivaldybės išdėstytas finansavimo problemas, ypač dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo komplekso Jokšų tilto bei Lankupių šliuzo ir Kairių tilto nykimo, Kultūros ministerija į 2022–2024 metų kultūros paveldo objektų tvarkybos regionuose prioritetus įtraukė ir Mažosios Lietuvos techninį paveldą.

Tam, kad būtų išsaugoma Priekulės miesto istorinė dalis, Savivaldybė taip pat siūlo sukurti valstybės lygmens programą bei numatyti konkrečias priemones, nes istoriniuose pastatuose gyvena privatūs asmenys, kurie nėra pajėgus išsaugoti pastatus, juos tvarkyti ir prižiūrėti.

Savivaldybė iš dalies finansuoja kultūros paveldo statinių, esančių Priekulės miesto istorinėje dalyje, tvarkymo darbus, tačiau to negana.

Siekiant tvarkyti paveldo objektus, ieškoma įvairių finansavimo šaltinių. Praėjusiame Tarybos posėdyje buvo pritarta teikti paraiškas pagal Kultūros paveldo departamento kvietimą Veiviržėnų kapinių vartų restauravimo darbams bei Jokšų tilto tvarkybai.  

Gavus finansavimą ir restauravus Veiviržėnų kapinių vartus, būtų sutvarkyti ne tik patys vartai, bet ir ant jų esančios skulptūros. Suremontavus Jokšų tiltą, juo vėl galėtų naudotis pėstieji, dviratininkai, judėti automobiliai, būtų atkurtas ir susisiekimas su Svencelės kaimu, kuriame dabar veikia jėgos aitvarų ir buriavimo centras, poilsio zonos.