Švietimo asociacijoms agituojant nesudarinėti reitingų, tėvai pabrėžia duomenų poreikį

Ginčas dėl švietimo duomenų teikimo kilo paaiškėjus, kad ugdymo įstaigų reitingą sudarantis žurnalas „Reitingai“ negauna visos prašomos informacijos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Kaip BNS pasakojo LTF tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas, 1–8 klasėse, ypatingai paauglystės metu, svarbiausias vaikų emocinis saugumas, tuo tarpu gimnazinėse klasėse – egzaminų rezultatai.

„Būtent egzaminai, būtent LAMA BPO išrikiavimas pagal egzaminų pažymius sudaro spaudimą visai švietimo sistemai. Dėl to labai svarbu žinoti, kuri mokykla kokius užtikrina rodiklius“, – kalbėjo K. Mikolajūnas.

Anot jo, šie rezultatai nulemia mokinio ateitį, kur jis įstos, ar gaus valstybės finansavimą, tad ypač aktualu įstojimo pirmu numeriu rodikliai.

„Tai reiškia, kad vaikas, kuris baigė mokyklą, pasirinko profesiją, kurią laiko sau labiausiai tinkančia“, – pasakojo tėvų atstovas.

Mokyklų vykdomos atrankos, atkalbinėjimas nuo tam tikrų egzaminų laikymo ir panašūs jų veiksmai siekiant pagerinti rezultatus, pasak K. Mikolajūno, ne sudaromų reitingų, o švietimo sistemos valdymo problema.

„Girdėjau tokių atvejų, kad švietimo skyriai atskirose savivaldybėse kelia vadovams tikslus pakilti reitinguose viena ar daugiau pozicijų“, –  kalbėjo jis.

Tėvų forumo pirmininkas akcentavo, jog didžiuosiuose miestuose dažnu atveju vaikams nelieka vietos mokyklose, priskirtose pagal jų gyvenamąją vietovę. Tuomet tėvai privalo išrinkti įstaigą, kur mokysis jų atžala, o norint priimti sprendimą prireikia aiškių duomenų.

„Reitingai“ paima viešus duomenis ir pateikia juos patraukliu būdu, tai yra patogu tėvams. Manau, kad yra naudinga, kad „Reitingai“ kaip spauda gina viešą interesą ir skatina mokyklas temptis“, – sakė K. Mikolajūnas.

„Jeigu nebus viešų duomenų, bus paskalos, bus forumai, netikri duomenys bus svarbesni. Nemanau, kad mes turim eiti tuo keliu“, – pridūrė jis.

Dėl duomenų apie valstybinius brandos egzaminus ir moksleivių patikrinimus švietimo asociacijos šią savaitė kreipėsi į prezidentūrą, Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, Seimo narius ir švietimo ministeriją.

Kaip nurodoma jų išplatintame rašte, pasiekimų patikrinimų rezultatai turėtų būti naudojami švietimo stebėsenai, mokyklų veiklos tobulinimui arba moksliniais tikslais ir negali būti naudojami bendrojo ugdymo mokyklų lyginimui ir mokyklų reitingų sudarymui.

„Mokyklų vertinimas ir lyginimas tik pagal nacionalinių patikrinimų rezultatus ignoruoja kontekstinius ir socialinius skirtumus tarp mokinių ir mokyklų. 

Reitingavimas kelia įtampas tarp mokyklų ir verčia jas imtis papildomų strategijų, siekiant kurti geresnį įvaizdį (...) ir skatina de facto vykdyti mokinių atranką. 

Tai neigiamai veikia švietimo prieinamumą, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, kuria prielaidas atotrūkių tarp mokyklų didinimui“, – teigiama dokumente.

Bendrame rašte asociacijos akcentuoja, kad reitingavimas kai kuriais aspektais prieštarauja tarptautiniams ir nacionaliniams švietimo tikslams, neatitinka Europos Tarybos Švietimo strategijos 2024-2030 metams.

„Elitizmą, socialinę bei švietimo nelygybę skatinantis mokyklų lyginimas disonuoja su nacionaliniu socialinės dimensijos prioritetu, Geros mokyklos koncepcijos nuostatomis ir stipriai demotyvuoja mokyklų bendruomenes skatinti kiekvieno mokinio asmeninę pažangą. 

Svarbu ieškoti būdų geriau suderinti šiuos prioritetus su mokyklų veiklos kokybės stebėsenos įgyvendinimu“, – teigiama rašte.

Tuo tarpu žurnalistų asociacijos šią savaitę paragino valdžią imtis priemonių, kad visi duomenys būtų viešai prieinami.

Viešoje erdvėje pasipiktinimas dėl ŠMSM neteikiamų duomenų apie valstybinius brandos egzaminus ir moksleivių patikrinimus kilo rugsėjo pradžioje, „Reitingų“ vyriausiajam redaktoriui Gintarui Sarafinui „Facebook“ paskyroje paskelbus, jog ministerija duomenų teikimą sumažino keturis–aštuonis kartus, nors anksčiau tokia informacija būdavo visiems prieinama.

Tuo metu ŠMSM teigė, jog Nacionalinė švietimo agentūra nuo praėjusių metų rengia ir skelbia viešai prieinamas mokyklų informacines korteles. 

Jose pateikiami kiekvienos mokyklos lyderystės ir vadybos, ugdymo proceso, pagalbos mokiniui, ugdymo rezultatų rodikliai. Viskas yra prieinama Švietimo valdymo informacinėje sistemos Mokyklos švietimo stebėsenos būtinųjų rodiklių skiltyje.

Pasak ministerijos, nuo šių mokslo metų neskelbiami labai specifiniai mokyklų duomenys: mokinių, laikiusių brandos egzaminus ir gavusių tam tikrus vertinimus, skaičiai, o detalias ataskaitas ir toliau gauna tiesiai kiekviena mokykla apie savo mokinius. Anot jos, tai vienintelis skirtumas, lyginant su ankstesniais metais.

Vis tik reaguodama į pasipiktinimą ministerija inicijavo viešąsias konsultacijas, šią savaitę įvyko pirmasis jų raundas.