Švietimo sistemą viešai sukritikavusi vienuoliktokė gimnazijoje nepageidaujama

Paviešinti tai, kas vyksta, E.Korsakienė nusprendė tuomet, kai Lietuvą sukrėtė siaubinga žinia apie kovo mėnesį iš gyvenimo savo noru pasitraukusį šešiolikmetį. Jo mama viešai teigia, jog jos vaiką sugniuždė sistema, sūnus nebepakėlė mobingo mokykloje.

Vienuoliktokę dukrą Akvilę auginanti Erika sako, kad tokių dalykų yra toli gražu ne vienoje ir ne keliose mokyklose. Jos dukra neseniai pati patyrė, kaip veikia sistema.

Istorija prasidėjo, kai Radviliškio Lizdeikos gimnazijos vienuoliktokė Akvilė sudalyvavo VU Komunikacijos fakulteto viešosios kalbos konkurse ir jį laimėjo. Jos pasakyta kalba „Kompasas jaunam žmogui" pripažinta geriausia, o Akvilei suteiktas 2024 m. Šauksmininkės vardas.

Sukritikavo atmosferą mokykloje

Savo kalboje vienuoliktokė drąsiai pasakojo, kaip ji ir jos bendraamžiai jaučiasi mokykloje. Jos teigimu, pasiteiravus bendraamžių, kaip jie laikosi, teigiamai atsako vos vienas kitas. „Tai yra šių laikų švietimo įstaigų problema. Visiems „rūpi", kad išlaikyčiau matematikos egzaminą, kad žinočiau augalo ląstelės sandarą, bet niekam nerūpi ir niekas negali ištarti toli gražu ne retorinio klausimo: „Kaip jautiesi?"

Šio klausimo aš sulaukiu, bet atsako - niekada nėra. O žodžiai be veiksmų yra niekas. Man septyniolika metų, esu darbšti, atsakinga ir aktyvi mokinė, kitų akimis - tikrai sėkminga. Paradoksalu, bet tokie jausmai kaip nerimas, baimė, įtampa, stresas man tapo natūralia būsena, su kuria gyvenu kiekvieną dieną. O atsisėdus į mokyklos suolą, šie jausmai kumščiu smūgiuoja dar stipriau. Ir aš svarstau - ar tai turėtų būti normali mano kasdienybė jausena?

Kodėl tokie jausmai, kurie yra pradžia į psichikos sutrikimą - depresiją, tampa įprasti mokiniui, siekiančiam kurti sėkmingą savo ateitį?" - klausia savo kalboje Akvilė. Ji pristatė mokslininkų tyrimą, kuriame pasakyta, kad beveik penktadaliui penktų-dvyliktų klasių mokinių būdinga depresijos rizika.

„Kaip jautiesi? Paprasti žodžiai, kurie gali pakeisti mano dieną, o diena po dienos - ateitį. Tik būdama stiprios psichologinės sveikatos, galėsiu įgyti savo svajonių specialybę, galėsiu siekti ir pasiekti puikių rezultatų, galėsiu tapti sėkmingu žmogumi. Gyvenimas pilnas iššūkių ir tik kartu tuos iššūkius įveikdami, nepasiduodami stereotipams, kursime saugią kiekvienam ateities visuomenę. Mokinio psichologinė sveikata yra kompasas", - viešai kalbėjoAkvilė.

Viduje jaučiasi negyva

Po sėkmingo pasirodymo konkurse praėjus beveik dviems savaitėms, ji buvo pakviesta į radijo laidą, kurioje taip pat kalbėjo šia tema. Jauna mergina atvirai pasakojo, kad į psichologinę mokinių savijautą mokykloje žiūrima nerimtai, o ji pati sakė viduje besijaučianti negyva.

Po šios laidos mokykloje ne tik nebuvo susirūpinta psichologine atmosfera, priešingai - Akvilė sulaukė kreivų žvilgsnių ir buvo apkaltinta pažeminusi mokyklos vardą. „Viskas prasidėjo po to interviu laidoje. Kitą dieną Akvilė mokykloje pastebėjo žvilgsnius, sulaukė netgi replikų iš pedagogų. Netgi iš tos pedagogės, kuri padėjo pasiruošti kalbai, Akvilė pastebėjo atšalimą ir ignoravimą. Tai ją labiausiai paveikė.

Su kiekviena diena ji girdėdavo vis daugiau pasišnabždėjimų, tad po kelių dienų paskambinau pedagogei ir išgirdau, kad Akvilės interviu buvo plačiai aptartas mokykloje kaip žeminantis įstaigos vardą. Nuo to laiko gyvename totaliniame košmare", - „Vakaro žinioms" pasakojo E.Korsakienė.

Mama stebisi - ką blogo padarė jos dukra, kuri tik pasakė, kaip jaučiasi. Daugybė žmonių socialinėje erdvėje palaikė Akvilę ir jos mamą, drąsino, tačiau situacijos mokykloje tai nepakeitė.

Priversta keisti mokyklą

„Vyko vienas susitikimas, kuriame dalyvavo mokyklos direktorė, Akvilė, aš, klasės vadovė ir savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas. Buvo bandoma ieškoti priežasčių, kodėl viskas taip įvyko. Bet pokalbio iniciatyva buvo ne iš mokyklos, o iš savivaldybės. Iš mokyklos vadovės neišgirdau bandymų situaciją pakeisti. Akvilė pasakė, kad bijo eiti į mokyklą.

Ieškojau būdų, kaip padėti dukrai vėl grįžti į mokyklą. Bet psichologė, pas kurią dabar lankosi Akvilė, dėl stipriai pablogėjusios dukros emocinės būsenos įspėjo, kad grįžimas į mokyklą gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių sveikatai. Todėl priėmėme sprendimą vienuoliktą klasę baigti nuotoliniu būdu. O kitais metais esame priversti ne savo noru keisti mokyklą. Apmaudu tik tai, kad mūsų mieste yra tik viena gimnazija, todėl greičiausiai teks mokytis kitame mieste", - pasakojo Akvilės mama.

Nelaukiama ir teatro trupėje

Kol Akvilė nelankė mokyklos, ją ir mamą pasiekdavo įvairios žinios apie tai, kas joje vyksta: „Kalbama apie mokyklos teigiamą įvaizdį. Bandoma situaciją pakreipti taip, kad Akvilė sugadino mokyklos gerą vardą. Mokytojai socialiniuose tinkluose irgi negražiai komentuoja ir man tai yra labai baisu.

Akvilė beveik dvejus metus vaidino mokyklos teatro trupėje. Jos nariai turėjo pokalbių grupę, kurią sukūrė teatro mokytoja. Neseniai ji grupės administratoriumi padarė vieną mokinį ir Akvilę iš grupės išmetė. Supratome, kad tai yra tikslingas kerštas. Žinant, ką Akvilei reiškia teatras, kaip ji gerbė ir mylėjo šią mokytoją, jai tai buvo kaip dūris į širdį. Ji labai jautriai sureagavo.

Daroma viskas, kad būtų įrodyta, jog visiems vaikams mokykloje yra gerai, blogai yra tik vienai Akvilei. Bet visa tai tik dar kartą įrodo, kad tai, apie ką kalbėjo Akvilė, yra tiesa ir situacija yra gal netgi blogesnė. Labai norėčiau, kad mokykla atsimerktų ir pripažintų, kad nėra viskas gerai."

Sulaukė ir kitų patirčių

Akvilės mama net graudinasi, pasakodama, ką jos dukra išgyvena tik todėl, jog išdrįso pasakyti, kaip jaučiasi mokykloje. „Gal todėl, kad gyvename mažame mieste, bet kai mane parduotuvėje pakalbina pažįstami žmonės, jie sako, kad tyliai palaiko mus, bet garsiai apie tai pasisakyti bijo, kad neištiktų Akvilės likimas.

Mano vaikas visada buvo žvalus ir linksmas. Šiandien aš savo vaiko nebepažįstu. Ji pilna baimių, užsidariusi, bijo išeiti net į parduotuvę", - graudinasi E.Korsakienė.

Ji įsitikinusi, kad tokių vaikų Lietuvoje yra tikrai ne vienetai: „Akvilės pavyzdys parodė, kad vaikai neturi teisės pasakoti, kaip jie jaučiasi, prisipažinti, kad jiems yra blogai. O kiek yra vaikų, kurie neturi palaikymo artimųjų rate, nedrįsta ir ten išsikalbėti. Tuomet skaitome siaubingas žinias, kad vaikai prieš save pakelia ranką. Bet tai nepriimtina ir netoleruotina, negalime tylėti. Mūsų, suaugusiųjų, pareiga yra kiekvieną vaiką išgirsti, išklausyti, palaikyti, o ne bausti."

Mama laikosi nuomonės, kad po šios istorijos, Akvilės mokyklos vadovė neturėtų toliau eiti savo pareigų. Dar daugiau, E.Korsakienė, paviešinusi Akvilės istoriją, sako sulaukusi ne tik didžiulio palaikymo, bet ir nemažai privačių žinučių. Jose tą pačią mokyklą jau baigę suaugusieji dalijasi savo patirtimi ir sako tiesiai - žaizdos, kurias paliko mokykla, dar neužgijo.

Komentarai

„Vakaro žinios" susisiekė su Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktore Ina Bajarauskaite, tačiau ši neigė, kad mokykloje Akvilei daromas spaudimas. „Po mergaitės pasisakymo visuomeniniuose tinkluose buvo įvairių reakcijų, tai natūralu. Mokykla sveikino moksleivę, laimėjus konkursą.

Po radijo laidos sulaukta daug komentarų socialiniuose tinkluose, kurie padarė didžiausią poveikį merginos emocinei būsenai. Komentatorių nuomonių nekomentuoju. Jos pasisakymų, interviu žiniasklaidoje gimnazija nevertino, jos nekaltino, spaudimo nedarė", - sakė direktorė. Ji patikino, kad gimnazija bendrauja su šeima, buvo siūlyta gimnazijoje dirbančio psichologo pagalba, tačiau pagalbos atsisakyta. Paklausta, kaip pati vertina Akvilės pasisakymus, mokyklos vadovė atsakė: „tokius jaunuolių pasisakymus vertinu kaip pilietiškumą."

Taip pat teiravomės, ar mokykloje bandoma sužinoti, iš kokių pedagogų Akvilė galėjo sulaukti neigiamų replikų, ar buvo inicijuotas pasitarimas bendruomenėje, kur vaikams būtų sudaryta galimybė pasisakyti apie savo savijautą mokykloje, tačiau Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktorė I.Bajarauskaitė į šiuos klausimus neatsakė.

„Vakaro žinios" kreipėsi į Radviliškio rajono merą Kazimierą Račkauskį. Jo vardu situacijos vertinimą perdavė patarėjas Linas Garbenis. „Mokinės emocinė būklė labai pablogėjo būtent po radijo laidų, nes viena pusė tikėjosi kitokios reakcijos, nei sulaukė, kita - galbūt ne taip suprato, priėmė asmeniškai, nors merginos kalba gana abstrakti. Meras mano, kad taip emocionaliai reaguoti nederėjo. Mokinė kalba apie Lietuvos moksleivių emocinę būseną, remdamasi savo patirtimi, tačiau Lizdeikos gimnazija nėra šios problemos epicentras šalyje", - sakoma mero vardu perduotame atsakyme.

Jame nurodoma, kad meras kalbėjosi su gimnazistės mama, inicijavo pokalbį mokykloje, kurį moderuoti pavedė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjui. Tikimasi, kad problema sušvelnės ir mokinė mokykloje jausis saugiau ir geriau: „Meras neplanuoja atleisti Lizdeikos gimnazijos direktorės. Gimnazijos vadovė taip pat labai išgyvena dėl susidariusios situacijos ir ieško būdų ją išspręsti. Organizuotas mokytojų pasitarimas, kurio metu tartasi, kaip reaguoti į publikacijas, socialinėje erdvėje skleidžiamą nuomonių įvairovę, kokių veiksmų ir priemonių imtis gimnazijoje, kad mokiniai, kurie jaučiasi blogai, būtų identifikuoti ir sulauktų pagalbos."