Tarp teisėjo ir advokato pažiro kibirkštys – panaudota kraštutinė priemonė

Kilogramas kokaino „išgaravo"

Kauno apygardos teisme sausio pabaigoje įvyko išskirtinis konfliktas - teisėjas Algirdas Remeika nuo skambios bylos nagrinėjimo nušalino advokatą Edgarą Dereškevičių. Šis gynė buvusios Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narės Vilmos Venslauskienės 26 metų sūnų, kuris į kaltinamųjų suolą sėdo dėl kokaino. Kartu teisiamas jo 32 metų brolis kaltinamas ne tik dėl šių kvaišalų, bet ir dėl milijoninės vertės cigarečių kontrabandos, neteisėto disponavimo tabako gaminiais.

Kaip rašė „Vakaro žinios", 2022 m. lapkritį surengtoje spaudos konferencijoje buvo paskelbta apie didelę policijos operaciją, kurios metu Jurbarko ūkiniame pastate rasta net beveik kilogramas kokaino. Kaip tuomet sakė prokurorė Nomeda Urbonavičienė, iš tokio kiekio galima pagaminti 4 tūkst. dozių kvaišalų. Tačiau vėliau gauta specialisto išvada, kad bendroje masėje tėra ... apie 28 gramus kokaino.

Broliai už grotų praleido virš metų. Vyresnysis į laisvę už užstatą išleistas sausio 23 d, o susiradęs naują advokatą jo brolis - vasario 1 d.

Įžvelgė nepagarbą ir žeminimą

Teismo nutartyje nurodyta, kad E.Dereškevičius nesilaikė posėdžio tvarkos, nereagavo į įspėjimus, pertraukinėjo teisėją užduodant klausimus kaltinamajam, replikavo, kalbėjo leidimo, neleistinai ir neetiškai diskutavo su apklausiamu liudytoju, su juo ginčijosi.

Tvirtinama, kad advokatas ginčijosi ir su teisėju, dėl ko oficialiai įspėtas tris kartus.

„Teismo nuomone, tokiais savo veiksmais kaltinamojo gynėjas ne tik pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus laikytis tvarkos ir drausmės teismo posėdžio metu, bet ir savo nepagrįstais reikalavimais, neetiškais ir nepagarbiais pasisakymais bei replikomis, žemino bylą nagrinėjantį teisėją, taip rodydamas nepagarbą teismui", - rašoma neskundžiamoje nutartyje.

Dėl advokato elgesio kreiptasi ir į Lietuvos advokatų tarybą.

Tikina, kad vykdė pareigą

Per 20 metų advokato patirtį turintis E.Dereškevičius atmeta tokius kaltinimus. Jo nuomone, viskas prasidėjo jau nuo pirmojo posėdžio, kai pradėjo teisėjui teikti pastabas dėl Baudžiamojo proceso kodekso galimų kai kurių pažeidimų, o dėl prokurorės kreipėsi į Prokurorų etikos komisiją.

„Jokių epitetų nelaidžiau, balso nekėliau. Žeminimu teismas pavadino ir bando kurti tokią opiniją todėl, kad nepatogu išgirsti advokato pastebėjimus ir kreipimąsi į teisėją dėl to, kad byla būtų vedama vadovaujantis įstatymu. Įgyvendindamas savo kaip gynėjo teises prašiau laikytis proceso tvarkos. Tai yra mano pareiga, kurią atlikau, mano giliu įsitikinimu tinkamai ir ramiai", - „Vakaro žinioms" tvirtino E.Dereškevičius.

Jis svarstė, kad įspėjimus gavo ir dėl to, kad teisėjas girdėjo ir suprato, kad yra protokoluojami valstybiniam kaltinimui nepatogūs atsakymai: „Teisėjas, mano nuomone, priėmė ne visiškai sąžiningą sprendimą ir fiziškai pašalino nuo proceso neįtikusį kaltinamojo teisių gynėją. Pasinaudota galimybe, kad ši nutartis nėra skundžiama. Tai bene pirmas atvejis, kai advokatas nušalinamas už profesinės pareigos vykdymą", - kalbėjo advokatas.

Pažadėjo gintis

Dėl šio incidento E.Dereškevičius surengė ir spaudos konferenciją. Jis aiškino, kad yra nusiteikęs rengti peticiją Konstituciniam Teismui dėl galimai teisinės valstybės principui prieštaraujančios, neproporcingos ir neskundžiamos tokios procesinės prievartos. Jis priminė, kad dar lieka galimybė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Be to, E.Dereškevičius galvoja ir apie civilinio ieškinio pateikimą.

Advokatas tvirtino, kad dėl teisėjo galimai padarytų pažeidimų kreipsis į Teisėjų tarybą: „O man vėl gali tekti aiškintis Advokatų garbės teisme dėl savo funkcijos, kaip manau, teisingo vykdymo, bet tai tokia kaina Lietuvos valstybėje."

Neįtiko ir prokurorams

Kaip rašė „Vakaro žinios", anksčiau E.Dereškevičius dėl savo elgesio teismo posėdyje yra neįtikęs ir prokurorams. Dėl to Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius iškirtinai kreipėsi ne į advokatūrą, o į tuometinį teisingumo ministrą Elviną Jankevičių.

Šis bene pirmą kartą minimu atveju tokia savo teise pasinaudojo nepriklausomos Lietuvos istorijoje ir 2019 m. kovą iškėlė advokatui drausmės bylą. Bet ji patyrė fiasko, nes Advokatų garbės teismas neįžvelgė drausminės atsakomybės pagrindo.

Tuomet prokuratūra pradėjo įvairių instancijų teismų maratoną ir užpernai buvo pasiekę revanšą, nes Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo Advokatų garbės teismą iš naujo nagrinėti E.Dereškevičiaus drausmės bylą. Bet ir šį kartą ji buvo nutraukta. Prokuroras ir toliau stabdžio nenuspaudė - ginčai vėl perkėlė į bendrosios kompetencijos teismą.

E.Dereškevičius anuomet svarstė, kad aktyviai ir profesionaliai klientą ginantis advokatas automatiškai tampa sistemos rakštimi.

Komentuoja Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis:

Advokatūra per metus gauna per pora šimtų skundų. Tarp jų iš teismų - dvi tris nutartis, kai prašoma įvertinti advokato elgesį dėl interesų konflikto, kokybės, dėl neatvykimo į posėdį be pateisinančios priežasties ir kt. Tačiau šiuo atveju matome konfliktą tarp teismo ir advokato. Abiejų pusių elgesys turėtų būti įvertintas.

Reikia pastebėti, kad teismas skirtas ne teisėjams, ne prokurorams ar advokatams, o bylos šalių ginčui išspręsti. Mūsų priesaikos beveik vienodos. Skirtumas toks, kad teisėjas ir prokuroras turi būti nešališki, o advokatui šis principas nėra taikomas. Advokatas be sąlygiškai turi gerbti teismą, bet turi būti pakankamai kritiškas, jei mato pažeidimą, nes kitaip jis neapgins savo kliento teisėto intereso.

Todėl advokatai kartais būna aštresni, o tai ne visuomet patinka bylos dalyviams. Bet Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad advokatas turi maksimaliai pasirūpinti kliento teisių apsauga. Šiuo atveju turime situaciją: klientas neteko gynėjo teismo sprendimu. Tai kraštutinė priemonė. Ar tikrai teisingai pasielgta ginamojo atžvilgiu?