„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovai: su mumis norima susidoroti, nes mes norime taikos
(7)Teismo posėdžio pradžioje bylą nagrinėjanti teisėja Enrika Janušonienė pranešė, kad posėdyje nuotoliniu būdu kviestas dalyvauti šiuo metu laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai atliekantis Algirdas Paleckis, kuris priskiriamas prie „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų. Vis dėlto, anot teisėjos, A. Paleckis atsisakė dalyvauti posėdyje.
Teisme suteikta teisė toliau užduoti klausimus atsakovams, tai yra asociacijos veikloje dalyvaujantiems asmenims. Vienas jų, vilnietis Kazimieras Juraitis, klausė asociacijos vadovės Erikos Švenčionienės apie „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ įkūrimo pagrįstumą.
„Mes, būdami pilnaverčiai ir pavyzdingi piliečiai, naudojamės visais įstatymais, o ten pasakyta, kad žmonės, turėdami gerų ketinimų, gali jungtis į organizacijas“, – dėstė E. Švenčionienė.
„Jautėmės pakiliai, nes atliekame gerą darbą“, – akcentavo moteris.
K. Juraitis kėlė klausimą dėl asociacijos veikloje dalyvaujančiam Vilniaus rajono gyventojui Dmitrijui Gazkovui teikiamų vertimo paslaugų kainos – 300 eurų. Pats D. Gazkovas pažymėjo, kad, jo įsitikinimu, už vertėjo paslaugas turi sumokėti prokurorė, atstovaujanti byloje prokuratūrai.
„Sąžiningumo požiūriu turėtų apmokėti tas, kas inicijavo procesą, tai reiškia, kad sumokėti turėtų prokurorė asmeniškai“, – komentavo D. Gazkovas.
Jis prokuratūros siekį likviduoti asociaciją vadino „įgaliojimų viršijimu, piktnaudžiavimu savo padėtimi“.
„Jei tai yra demokratinė valstybė, kurioje taikoma teisės viršenybė, tokiose valstybėse to neturėtų būti, bet mūsų valstybė ne tokia“, – teisme sakė D. Gazkovas.
K. Juraitis savo ruožtu tikino, kad su „Tarptautiniu geros valios forumu“ siekiama susidoroti.
„Šitoje 30-ties metų politinio mobingo istorijoje tai yra natūralus procesas“, – dėstė jis.
Teisėja E. Janušonienė klausė atsakovų, kas konkrečiai su jais nori susidoroti.
E. Švenčionienė tikino, kad asociacija veikia įstatymų ribose, o tokie asmenys, kaip buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, televizijos ir radijo laidų vedėjas Algis Ramanauskas, daro spaudimą žiniasklaidai, siekia, kad esą būtų sukurti įstatymai, kuriais būtų sustabdyta „Tarptautinio geros valios forumo“ veikla.
„Norima susidoroti su mumis, nes mes norime taikos“, – E. Švenčionienės mintims pritarė K. Juraitis.
Į teismą kreipusis Generalinė prokuratūra siekia, kad „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ būtų likviduotas kaip neteisėtai įsteigtas.
Prokuratūra įsitikinusi, kad asociacija savo veiksmais propaguoja karą ir smurtą, autoritarinį valdymą, veikia dėl kitų valstybių interesų, kurie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams, neatitinka teisėtumo reikalavimų, asociacijos veikla priešinga Konstitucijai.
Taip pat, anot prokuratūros, iš asociacijos vykdomos veiklos akivaizdu, kad tikrieji steigimo tikslai yra neteisėti, todėl asociacija negali veikti ir turi būti pripažinta neteisėtai įsteigta.
Prokuratūra prašo likviduoti asociaciją ir atsižvelgiant į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu iš steigėjų laikomas už šnipinėjimą Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis A. Paleckis. Asociacijos veikloje be E. Švenčionienės dalyvauja už korupciją teistas buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas Darius Norkus, Mindaugas Ramoška, vilnietis K. Juraitis, Vilniaus rajono gyventojas D. Glazkovas. Šie byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys.
Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškė abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.
Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijose, ten susitiko su šalies autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.
Teisėsauga atlieka du su asociacijos veikla susijusius ikiteisminius tyrimus. Vienas jų vykdomas dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, kitas – dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigimo dokumentų, ant kurių yra atsiradęs A. Paleckio parašas.
Gytis Pankūnas (ELTA)
Rašyti komentarą