Teigiantys, kad COVID-19 „nieko tokio“, vėliau susirgę pirmieji laužiasi per duris

Daktarė Jūratė Gruodė į Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL) atvyko dirbti 2014 m. Jai buvo iškelta užduotis įsteigti genetinę tarnybą molekulinei diagnostikai. Šiuo metu J. Gruodės vadovaujamame Molekulinės diagnostikos skyriuje dirba 8 žmonės.

Pati J. Gruodė, kaip genetikė, žmones konsultuoja dėl įvairių paveldimų ligų, padidėjusios genetinių, onkologinių ligų rizikos, organizuoja bei atlieka molekulinius infekcinių ir genetinių ligų tyrimus.

Prasidėjus pandemijai būtent Molekulinės laboratorijos komanda stojo į nelengvą ir jau daugiau nei metus besitęsiančią kovą su virusu – tiria visame regione testuojamų žmonių mėginius. Jų skaičius jau priartėjo prie beveik 200 tūkstančių.

Apie tai, kaip keičiasi virusas, šiuo metu aptinkamas COVID-19 ligos atmainas, medikų kasdienybę bei didžiausius iššūkius per pandemiją J. Gruodė papasakojo LRT.lt portalui.

Į atmintį įsirėžė pirmieji ligos atvejai tarp kolegų

– Nuo pat pandemijos pradžios stojote į kovą su virusu. Ar pamenate tą dieną, kai prieš daugiau nei metus Klaipėdoje, jūsų vadovaujamoje laboratorijoje, buvo nustatytas pirmasis COVID-19 atvejis šiame regione?

– Darėme labai daug tyrimų, buvo daug ėminių. Pačius pirmuosius atlikdavome Klaipėdoje ir dar patvirtinti siųsdavome į Vilnių.

Pati pirma COVID-19 pacientė atvyko turėdama klasikinius gripo požymius. Jai darėme ir gripo tyrimą, ir dėl COVID-19. Tai buvo kovo pradžia, pirmi pacientai. Kai jos ėminys buvo patvirtintas kaip teigiamas, labai nekantriai laukėme žinių iš Vilniaus.

Žinoma, gerai, kad tai buvo gana jauna moteris ir liga nebuvo sunki. Pirmieji atvejai buvo labiau tiesiog diagnostiniai.

Ko gero, kaip labiausiai sukrečiančius atvejus prisimenu tuos, kai pradėjome nustatinėti COVID-19 savo kolegoms – gydytojams, slaugytojams, pagalbiniam personalui. Deja, ne visiems ligos forma buvo lengva, buvo ir hospitalizuojamų. Psichologiškai stipriai sukrėtė tie patys pirmieji atvejai.

– Kaip prisimenate darbą, nuotaikas tuomet?

– Pati pradžia buvo labai sunki. Be to, kad mes labai mažai žinojome, dirbome labai labai daug. Išeidavau ryte, palikdavau dar miegančius vaikus, o kai grįždavau, jie jau miegodavo. Iš ligoninės neišeidavau po 18 valandų. Kartais tekdavo darbą baigti 3 val. nakties, o pradėti vėl jau 8 valandą.

Pačioje pradžioje buvo labai didelis tiek psichologinis, tiek fizinis krūvis. Mūsų tiesiog visa įranga ir apimtys nebuvo pritaikytos tokioms tyrimų apimtims, trūko darbuotojų. Visi genetikai, kurie buvome, tiesiog metėme visus kitus darbus ir darėme tik COVID-19 tyrimus.

Vėliau, nuo balandžio, Klaipėdoje Vyriausybės sprendimu buvo pastatyta visiškai automatizuota įranga. Tai leido kelis kartus padidinti tyrimų našumą. Dabar tiriame didelę Klaipėdos apskrities dalį – apimame visas Klaipėdos ligonines, dalį apskrities ligoninių, mobiliuosius punktus. Tyrimai išlieka dideli.

Kai prasidėjo antroji banga, jau buvo kalbama apie vakcinas. Buvo į ką atsiremti, ko laukti.

Nors kartu buvo ir artimų žmonių, tėvų, mamų mirčių, apie jas pasiekė žinios. Mirtis ir Klaipėdoje buvo įsisukusi – kalbu apie kelių kolegų netektis. Tai labai stipriai paveikė.

Skaudžiausia būna, kai girdi kalbant, jog COVID-19 esą tiesiog gripas. Ne. Tai nėra tiesiog gripas. Būna labai pikta dėl vadinamųjų antivakserių, kurie skelbia, kad visa tai yra „nieko tokio“. Nieko tokio būna, kol nepaliečia artimųjų. Paprastai tie, kurie garsiausiai šaukia, kad nieko čia nevyksta, susirgę patys pirmieji tiesiog laužiasi per priėmimo skyrių duris.

– Kokia situacija atmainų prasme Klaipėdoje? Ar įžvelgiate nerimo ženklų, o gal atvirkščiai – situacija yra stabili?

– Britiškoji atmaina visoje Lietuvoje yra gana plačiai išplitusi. Šiandien jau ir Klaipėdoje sudaro daugiau nei pusę visų nustatomų atvejų. Kitos atmainos Klaipėdoje yra pavienės. Kol kas didesnių židinių nenustatome.

– Jūsų nuomone, kaip ilgai ši pandemija dar tęsis ir ar mes apskritai grįšime į ikipandeminį gyvenimą?

– Labai tikėtina, kad virusas taps vienu iš sezoninių virusų. Tikėkimės, kad jis taps sezoninis, nes šiuo metu tas sezonas yra labai išsitempęs.

Aš tik paraginčiau skiepytis, nes nauda yra akivaizdi. Nauda yra tai, kad mes turime pastebimai mažiau vyresnio amžiaus žmonių mirčių, - portalui LRT.lt. pasakojo Jūratė Gruodė.