„Ponas Kasčiūnas sako, kad „traktuojam tuos asmenis kaip neįsileistus, todėl nesvarbu, kur jie yra sulaikomi“. Iš tikrųjų tai yra visiškas teisinis absurdas.
Atsisakymas leisti atvykti yra taikomas tik tuomet, kai yra vykstama per patikros punktus ir ten yra nustatoma, kad žmogus neturi teisės patekti į Lietuvą.
Kita vertus, labai svarbu yra tai, kad kai atsisakoma leisti atvykti, pagal tą patį Šengeno kodeksą yra privalomai priimamas motyvuotas sprendimas, kuriame yra nurodomos tikslios atsisakymo priežastys“, – LRT „Radijo ringo“ laidoje teigė P. Ragauskas.
Diskusijos apie migrantų išstūmimo politiką metu L. Kasčiūnas bei Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė vertino incidentus, per kuriuos galėjo būti pažeistos migrantų pamatinės žmogaus teisės.
Kokius sprendimus Seimas apskritai gali priimti, jei nėra bazinių žinių, kurios yra reikalingos.
Teisininkas P. Ragauskas kritiškai vertino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pasisakymus diskusijos metu. Esą L. Kasčiūno teisinės žinios šiuo klausimu yra per mažos.
„Žinot, kai Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas pasako, kad jis aiškinasi ir jau daug žino apie visus šiuos reikalus, o jis net bazinių teisinių dalykų nežino.
Suprantu, kad jis ne teisininkas, bet yra žmonių, kurie turi patarti, yra komitetų patarėjai.
Kai vyksta tokia situacija ir atsakingo Seimo komiteto pirmininko žinios šios klausimu yra beveik nulinės ir kai jis kalba, atleiskit už tokį tiesų pasakymą, nesąmones teisine prasme, tada kyla klausimas, kokius sprendimus Seimas apskritai gali priimti, jei nėra bazinių žinių, kurios yra reikalingos.“
Primename, kad šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremalioji situacija.
Rugpjūčio pradžioje siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje imta naudoti apgręžimo politiką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą