Tik nuo mūsų priklauso, kaip gyvensime ateityje: gindami žodį, giname valstybę

Viskas - mūsų rankose

Konferenciją organizavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas ir savaitraštis „Šiandien".

Šio leidinio vyriausias redaktorius Gintautas Kniukšta sakė, kad visuomenėje būtina ginti tiesos sakymą. „Dabar toleruojamas ir skatinamas pelno siekimas bet kokia kaina, paminant pamatines dorovines ir dvasines vertybes, yra savižudiškas tikslas.

Tai aiškiai suprato Vydūnas, stenkimės suprasti ir mes. Visuomenės ryšių sutrūkinėjimas, nepasitikėjimas, solidarumo suirimas, valdžios atitrūkimas nuo visuomenės, teisingumo principų pažeidimai, pomėgis prabangai yra didžiulis pavojus mūsų valstybės saugumui", - sakė jis.

G.Kniukšta teigė, kad tik nuo mūsų priklauso, kaip gyvensime ateityje: „Tik nuo mūsų priklauso, ar pavyks išsaugoti kertines žmonijos vertybes: teisingumą, tikėjimą, šeimą ir tautinę valstybę.

Tik mes atsakingi už tai, ar ir toliau bujos egoizmas, patyčios, ignoravimas ir individualizmas.

Tik nuo mūsų priklauso, ar sugebėsime šiuos mūsų visuomenės bruožus pakeisti pasitikėjimu, bendryste ir dvasingumu, ar didės atsakomybė, ar stiprės teisių ir pareigų vienovė bei gyvenimo prasmės pojūtis."

Polikorektiškumas ir žodžio laisvė

Žurnalistas ir redaktorius Valdas Vasiliauskas savo pranešime „Paskutinis laikraštis - paskutiniam lietuviui" kalbėjo apie nacionalinės žiniasklaidos svarbą nepriklausomoje šalyje, pridurdamas, kiek daug įtakos žiniasklaidai padarė Lietuvos politika: „Dalios Grybauskaitės prezidentūroje susiformavo specifinis lietuviškas reiškinys - dvaro žiniasklaida, kurią aš pavadinau valdžiasklaida, mat ji buvo susitapatinusi su valdžia, kėlė į padanges jos numylėtinius ir su dumblais maišė užsitraukusius jos nemalonę.

Per šiuos pateptuosius „žurnalistus" buvo viešinamos D. Grybauskaitės užsakytos slaptosios pažymos, kurias tik ironiškai galima vadinti slaptomis, nes iš tikro jos buvo skirtos viešam susidorojimui su neįtikusiais asmenimis."

V. Vasiliauskas kalbėjo apie politinio korektiškumo vaidmenį laisvo žodžio kontekste: „Politinio korektiškumo manifestaciją visa Lietuva galėjo stebėti pernai, per Kovo 11-osios iškilmes Seime - salę paliko dalis parlamentarų ir svečių, pasipiktinusių šventine Zitos Šličytės kalba, už kurią vėliau net buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

Jau pavojinga turėti savo nuomonę ir įsitikinimus, juo labiau - juos reikšti."

Teisės tampa svarbesnėmis už pareigas

Kalbininkas, Seimo narys Stasys Tumėnas sakė, kad žmonės klysta, jeigu tiki, kad politikai, teikdami siūlymus, kaip keisti vardų ir pavardžių rašybą ar įteisinti svetimas lietuvių kalbai raides, nors kartą kvietė diskutuoti.

„Tai yra atsakymas, kodėl šie įstatymai taip kritikuojami, kodėl tokia yra jų kokybė.

Kai kurie kolegos tiki, kad apie kalbinius dalykus gali kalbėti bet kas, apie juos aiškinti gali politikas, kuris yra inžinierius, statybininkas ar vadybininkas.

O kai suabejoji kolegų kompetencijomis, jie sviedžia savo tvirtą argumentą - tai žmogaus, piliečio teisės.

Visai nesvarbu, kad yra pareiga valstybei, mūsų tėvelių ir senelių išsaugotą lietuvišką žodį gina Konstitucijos įstatymas, primenantis, kad Lietuvos piliečiai yra ne šiaip kokie pakeleviai, o valstybės dalis.

Randasi kolegų, manančių, kad viską reikia palikti savieigai, esą svarbu, kad žmonės vienas kitą supranta ir gali susikalbėti.

Panašius argumentus man kažkada dėstydavo studentai, būsimieji sporto pedagogai. Tuomet klausdavau, kam tada reikalingos elgesio taisyklės, etiketas? Gal tada nebereikia peilio ir šakutės, mišrainę galima valgyti saujomis, svarbu, kad būsi pavalgęs.

Panašiai dabar vyksta su kalbiniais dalykais", - teigė S. Tumėnas.

Už įsitikinimus persekiojama

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas sakė, kad ginti pažeistas žmogaus teises - konstitucinė pareiga.

Jis atkreipė dėmesį į istoriją, kai dėl kritikos dabartinei Teisingumo ministrei Evelinai Dobrovolskai baudos iš vadovybės sulaukė LRT žurnalistas Virginijus Savukynas.

„Dar vienas plačiai nuskambėjęs atvejis yra susijęs su Vilniaus universitetu.

Jis unikalus tuo, kad vien už dalyvavimą televizijos laidoje „Sengirė", kurią transliavo „OpTV" kanalas „Youtube" platformoje, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komitetas nubaudė docentę, humanitarinių mokslų daktarę Jolantą Mažylę", - priminė V. Budnikas.

Jis sako, kad mūsų visų uždavinys - neleisti įsisiūbuoti tarpusavio pykčiui: „Paprastai tariant, mums reikia susigrąžinti prarastą savigarbą.

Turime norėti išlikti kaip tauta ir valstybė, turime pasielgti taip, kaip pasielgė estai savo konstitucijos preambulėje įrašę žodžius, jog estų valstybė yra sukurta taikai saugoti, ginti tautą nuo išorės agresijos ir garantuoti estų tautos, estų kalbos ir estų kultūros išsaugojimą per amžius."