Tokių atostogų pajūryje dar neturėjote: kaip šią vasarą ilsėsimės ir kokių iššūkių kils taikant Galimybių pasą

– Kokios yra restoranų ir viešbučių industrijos atstovų nuotaikos Palangoje?

– Dėl svečių srauto kurortas neblogai gyvena savaitgaliais, jaučiame pagyvėjimą ir žengiame pirmyn. Tačiau diegiamos naujovės ir Galimybių pasas atneša abejonių, kaip pavyks susitvarkyti su administravimu.

– Ar jums aiškūs praktiniai Galimybių paso naudojimo reikalavimai?

– Pritrūko kelių dienų ar savaičių, kad verslas galėtų apmokyti darbuotojus, kaip patikrinti lankytojus. Šios kelios dienos yra per mažas laiko tarpas.

– Ar reikės papildomų darbuotojų, kad būtų tikrinamas Galimybių pasas?

– Kavinėse ir baruose yra įprasta turėti administratorių, prie durų pasitinkantį lankytojus. Pirmomis dienomis pastatysime kažką iš turimų darbuotojų, tačiau vis tiek reikės laiko, kad pajustume, kokios eilės susidaro, kiek trunka paso tikrinimas.

Gali įvykti konfliktų su Galimybių pasą atsisakiusiu rodyti klientu, gali užstrigti sistema. Ką tada daryti? Laikyti svečią prie durų? Kitas dalykas yra užsieniečiai. Galėsime aptarnauti pasiskiepijusius ar neigiamą testo rezultatą turinčius užsieniečius.

Mes nežinome, kokius dokumentus jie mums rodys. Darbuotojai gali būti sutrikę. Dabar matome tik teorinę pusę, o kaip viskas veiks, galėsime pasidalinti tik su tuo padirbėję.

– Aišku, svarbu, kad klientai jaustųsi saugūs ir žinotų, kad pasą turinčių ir neturinčių žmonių srautai nesimaišys. Manau, verslas neišvengs chaoso.

– Taip. Tiek organizuojant renginį ir nuomojant salę neaišku, kas atsakingas už sutikrinimą, renginio formatą. Neaišku, ar galioja reikalavimai atstumams ir kaukės dėvėjimui. Ta pati situacija su baseinais.

Mums labai aktualus svečių maitinimas viešbučiuose. Mūsų supratimu, turėtų įsigalioti sąlyga, kad viešbučiuose viešintys svečiai galėtų būti maitinami viduje, nes, kitu atveju, tai sudarytų labai dideles problemas.

Testavimo punktuose svečiai turėtų pasidaryti testus ir tik su neigiamu rezultatu galėtų patekti į pusryčius. Tačiau tai yra fiziškai neįmanoma. Viso kurorto svečiai bandytų eiti į privačią kliniką arba į postą, bet matome, kad jau dabar tokių srautų aptarnauti neįmanoma.

– Ar jums buvo aiškus valdžios atsakymas į šį klausimą?

– Norime pamatyti operacijų vadovo nutarime aiškią žinią, kad nebekiltų klausimų. Kol kas neaišku, kokie pusryčiai galimi – bufeto principu ar tik prie stalų, kas maistą patiekia – įsideda patys žmonės ar yra aptarnaujami, nes negali liesti maisto produktų. Kol kas visa tai nėra aišku.

– Pamenu, su skrydžiais buvo problema, kad dalis klientų padirbinėjo testus. Jūsų darbuotojai neturi aparatų patikrinti, ką jiems rodo. Kam tokiu atveju tenka atsakomybė?

– Verslui yra nurodyta, kad paslaugų teikėjai turi patikrinti – paprašyti asmens dokumento ir patikrinti tapatybę. Kaip reikės palyginti, ar tai nėra padirbta kopija, neaišku. Tam reikės laiko ir praktikos.

– Pajūrio verslininkai sako, kad yra labai priklausomi nuo oro. Ar galite tai patvirtinti arba paneigti?

– Praeitą savaitę buvo trys vasariškos dienos ir srautai ženkliai išaugo. Žmonės yra išsiilgę pasivaikščiojimų ir galimybės pabūti gryname ore. Papildomų pramogų jiems nelabai ir reikia.

– Drįsčiau nesutikti. Reikia ir higienos, ir švarių tualetų, kurių kai kuriuose ruožuose trūksta. Kyla klausimas, kodėl infrastruktūra Palangoje nėra iki galo išvystyta. Nežinau, tai klausimas jums ar labiau savivaldybės merui.

– Gal tas klausimas ir ne man, bet man ta žinia yra svarbi. Palangos kurortas gražėja, infrastruktūra plečiasi. Tačiau mes matome didesnius pokyčius, todėl mažesni projektai gal kartais ir dingsta bandant įgyvendinti didesnius pokyčius. Niekas Palangoje nesustojo planuoti pokyčių ir juos įgyvendinti, todėl į tai bus atsižvelgta.

– O ką daryti Palangoje blogu oru? Dabar turite daugiau atsakymų nei prieš dešimtmetį?

– Taip. Dabar galime pasiūlyti Palangos baseino paslaugas su pirtimis ir SPA. Galime pasiūlyti sporto sales, teniso kortus, galimybę pasivažinėti dviračiais a apsilankyti muziejuose. Taip pat apsilankyti kavinėse ir paragauti skirtingų virtuvių patiekalų. Yra kur apsilankyti ir ką pažiūrėti.

– Aš vis prisimenu antraštes, kad per šiltesnes dienas žmonės grūsdavosi Palangoje. Aišku, galima matyti epidemiologinių rizikų, bet aš visada matau žinią, kaip lietuviai pasiilgę jūros.

– Yra paaiškinimas, kad žmonių atstumai nuotraukose priklauso nuo to, kokiu kampu fotografuota. Jei fotografuojama iš šono, atrodo, kad nėra tarpų. Jei iš viršaus, matosi, kad žmonės laikosi nurodytų atstumų ir darosi sąmoningi. Galbūt lauke norisi labiau atsipalaiduoti, bet matosi, kad atstumai yra pakankami, žmonės juda savo šeimos būrelyje. Paslaugų teikėjai irgi užtikrina visus reikalavimus, kurie yra užkrauti ant jų pečių.

– Nebandoma decentralizuoti Palangos į miesto pakraščius?

– Pastaraisiais metais atsiranda naujų kavinių, besikuriančių šalia parko ar centrinėje miesto dalyje. Mes džiaugiamės, kad kurorto svečiai atranda sau mielas zonas. Jei nesinori triukšmo, tikrai galima rasti jaukią ir ramią vietą.

– Kaip vertinate kainų lyginimą Palangoje ir aiškinimą, jog tai vienas brangiausių kurortų?

– Pastaraisiais keliais metais maitinimo taškai siūlo dienos pietus, kurie kainuoja 5–7 eurus. Galima rasti savitarnos principu veikiančių kavinių, kurios pardavinėja karbonadus, šaltibarščius ir cepelinus. Bet yra ir vietų, kuriose galima rinktis iš kavinės meniu europietiškus ar kitų kraštų virtuvių patiekalus. Pigesnių ir prieinamų kavinių daugėja kasmet. Žmonės ateina papietauti į seniai žinomas vietas, kur kainos negąsdina. Jei nori papramogauti vakare, tada eina į kavines.

– Galite užtikrinti klausytojus, kad neišvirsime nuo kainų?

– Galima rasti ir brangesnių, ir pigesnių vietų. Viskas priklauso nuo to, ką norisi rasti ir kokią antraštę uždėti.

– Aukštas kainas taip pat paaiškina ir trumpas vasaros sezonas.

– Taip, yra maitinimo įstaigų, kurios dirba tik vasaros sezono metu, tačiau kainos priklauso nuo rinkos ir kurortų tendencijų.