Tomas Tomilinas: kol nebus visuotinio pajamų deklaravimo, tol Lietuvoje neturėsime tikrų progresinių mokesčių

Tarp šių gairių – idėja įvesti 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, jei metinės gyventojo pajamos siektų nuo 60 iki 120 vidutinių atlyginimų. Mažesnėms pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, o didesnėms – 32 proc.

Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" nario Tomo Tomilino, toks judėjimas labiau progresyvių mokesčių link yra džiuginantis, ypač laikotarpiu, kai viešajam sektoriui trūksta finansavimo.

Visgi, pasak jo, pateiktose mokesčių sistemos keitimų gairėse nėra drastiškų pokyčių, kurių tikėtasi iš šios Vyriausybės.

„Esminis dalykas yra tai, kad Vyriausybė eina progresyvumo keliu ir tai iš esmės džiugina. Aš visada esu nuoseklus progresinių mokesčių šalininkas. Ir 32 proc. tarifas atsirado mano ir Stasio Jakeliūno pastangomis praeitoje kadencijoje. Tai aš tikrai negalėčiau prieštarauti“, – Eltai teigė T. Tomilinas.

„Kol kas aš matau tokį mokesčių sistemos užlopymą ir tobulinimą, papildomą žingsnį progresyvumo link. Tai yra bet kokiu atveju sveikintinas dalykas. Mūsų viešas sektorius traška ir braška, jam sistemiškai trūksta finansavimo.

Tai žinoma, kad mes turime eiti didesnio progresyvumo link. Bet aš pasigendu ryžto, kurį rodė Vyriausybė kadencijos pradžioje“, – komentavo jis.

Parlamentaras teigė, kad kartu su GPM pokyčiais tikėjosi ir pajamų mokesčio tarifų suvienodinimo, nepriklausomai nuo veiklos rūšies. Visgi, pasak jo, mokesčių reformos gairėse tokios idėjos neradęs.

„Manau, kad ši Vyriausybė tikrai yra sukėlusi labai didelius lūkesčius, kad pagaliau sutvarkys tą arbitražą ir nebebus to dirbtinio skirstymo pagal pajamų rūšį, bet tiktai pagal kiekį.

Tai šiuo aspektu aš rezervuotai žiūriu, nes kol nematysiu visuotinio arba universalaus pajamų deklaravimo ir kol mes neturėsime vieno tarifo, visų rūšių pajamoms, tai tol nebus tikri progresiniai mokesčiai“, – aiškino jis.

Galiausiai T. Tomilinas paminėjo, kad tikisi, jog mokesčių reformos klausimas leis užsibaigti skandalų ciklui Seime.

„Aš palaikau kryptis ir tikrai noriu, kad mes Seime galėtume duoti žalią šviesą normaliam pokalbiui apie mokesčius.

Mes paskendę visokiuose skandaluose, visokiuose santykių aiškinimuose ir pamirštame esminius lūkesčius, dėl kurių mes ten sėdime. Ir tai yra viešojo finansavimo sektoriaus sutvarkymas“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.

Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos.

Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.

Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę.

Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau.

Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.