Tomas Tomilinas siūlo riboti suminę darbo laiko apskaitą: daliai darbuotojų dėl to nemokami viršvalandžiai

Siūloma, kad suminė darbo laiko apskaita būtų įvedama esant būtinumui nepertraukiamai veikiančių įmonių veikloje, o kitose įmonėse ji galėtų būti įvedama tik dėl to susitarus šakos ar darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje.

T. Tomilinas tvirtina, kad reikia riboti suminę darbo laiko apskaitą, nes Lietuvoje yra grupė žmonių, kurie dirba daugiau negu aštuonias valandas, bet jiems nėra mokami viršvalandžiai.

„Mes visame pasaulyje diskutuojame, kaip sutrumpinti darbo dieną, darbo valandas ateina kitokia ekonomika, robotizacija, dirbtinis intelektas, žmogui reikia derinti šeimos ir darbo pareigas, sveikata rūpintis, nes lietuvių sveikata yra pakankamai prasta, žmonės patiria daug streso ir visa diskusija sukasi kaip palengvinti, sutrumpinti už tuos pačius pinigus, bet dirbti trumpiau. Čia ne tik Lietuvoje, visoje Europoje, Vakarų pasaulyje”, – Eltai teigė parlamentaras.

„Tuo tarpu Lietuvoje yra grupė žmonių, kurie dirba ne aštuonias valandas per dieną, o dažnu atveju dešimt ir daugiau. Ir jiems praktiškai nėra mokami viršvalandžiai dėl tos suminės darbo apskaitos.

Dėl pamainų grafiko nustatymo, darbdaviai vengia viršvalandžių. Ir tai yra didelė problema, nes žmogus pats save apgaudinėja, dirba tarsi tam, kad uždirbti daugiau, bet nukenčia sveikata ir darbdavys visada laimi, nes nukenčia ir finansinė pusė”, – pažymėjo jis.

„Vardan Lietuvos“ atstovas tikina nenorįs siūlyti visiškai uždrausti suminės laiko apskaitos, darbo pamainomis, bet yra poreikis, kad dėl to būtų tariamasi su darbuotoju.

Anot jo, normalu yra turėti pamainas tuose versluose ir gamybose, kur yra būtinybė, tačiau Lietuvoje einama link to, kad tai tampa įrankiu bet kokiam verslui išvengti viršvalandžių.

„Dabar darbuotojas yra silpnoje derybinėje pozicijoje, nes jam per dvi dienas pranešama, kad jis dirbs savaitgalį ir tiek žinių, nes taip sustatytos pajamos. Mūsų siūlymas tuose versluose, kur nėra gamybinės būtinybės, turi būti sutarta kolektyvinėje sutartyje.

Gali būti įmonės, gali būti šakos, bet tai turi būti aptarta iš anksto ir darbuotojai turėtų teorines galimybes kažkokią įtaką padaryti tos sutarties turiniui”, – akcentavo politikas.

Po pateikimo pataisoms turėtų būti pritarta

T. Tomilinas įsitikinęs, kad jo siūlomoms Darbo kodekso pataisoms Seime, bent jau pateikimo stadijoje, bus pritarta. Parlamentaras aiškina, kad problemą suminėje darbo laiko apskaitoje mato ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovai, o po pateikimo stadijos gali įvykti ilga diskusija dėl to, kaip ribojimai galėtų atrodyti.

„Girdėjau nuomones neformaliai, tai čia tas atvejis, kai tikrai po pateikimo pritars (Seimo nariai įstatymo projektui – ELTA). (...)

Čia tas atvejis, kai tikrai bus pritarta po pateikimo, mano galva, ir bus diskutuojama ilgai, Trišalė taryba įsijungs, galbūt metus laiko diskutuosime, nemanau, kad greitai bus priimta, kaip sakant, „už gryną pinigą“.

Bet, kad problemą mato, tai ir laisviečiai, ir konservatoriai, ir ministrai sakė, kad tikrai mato problemą”, – sakė Seimo narys.

„Berods 23 proc. ekonomikos šiuo metu yra ant suminės darbo laiko apskaitos, tai yra labai didelė dalis. Ne visada tai diktuoja tam tikras verslo specifikos būtinumas”, – tikino jis.

Demokratų „Vardan Lietuvos“ narys aiškino, kad jo siūlymas yra konceptualus ir galintis palengvinti žmogaus darbo sąlygas. Jis taip pat pažymi, kad apie bendrą darbo laiko trumpinimą galima diskutuoti, tačiau „Lietuva tam dar nepriaugo“.

„Šis siūlymas konceptualus. Vietoje to, kad žiniasklaidoje kartas nuo karto pasirodo diskusijos, ar reikia sutrumpinti mums darbo savaitę iki keturių dienų, ar darbo dieną iki septynių valandų ir vyksta madinga hipsterių diskusija prie kavos puodelio kur nors prabangiai (...), bet realiai mums reikia spręsti sunkiausiai dirbančių, tų kurie persidirba, kurie negali savo vaikų matyti normaliai, nes dirba kvailu režimu. Kai kiti žmonės ilsisi, jie dirba”, – teigė T. Tomilinas.

„Pradėti lengvinti žmogaus darbo sąlygas ir trumpinti valandas reikia nuo tų sferų, kur yra sunkiausia žmonėms. Apie bendrą trumpinimą galime diskutuoti, bet Lietuva tam nepriaugo akivaizdžiai, jeigu matome tokias disproporcijas”, – sakė jis.