Trumpins mokslo metus: gana pataikauti tėvams
(9)Nepadėjo nei mokinių piketai prie Seimo, nei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pastangos įrodyti valdantiesiems, kad pailginus mokslo metus mokymosi rezultatai negerėja. Tačiau šiemet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pagaliau išgirdo ir vienus, ir kitus - mokslo metus planuojama trumpinti.
Beda pirštu į problemas
Šių metų kovą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga oficialiai kreipėsi į ŠMSM ir į Vyriausybę dėl mokslo metų trumpinimo.
Profesinės sąjungos teigimu, pailginti mokslo metai nedavė teigiamų pokyčių. Maža to - sukėlė daug naujų problemų, kurios nesprendžiamos.
„Dar 2017 metais mes nepritarėme ministerijai ir nuosekliai laikėmės pozicijos, kad ilginti mokslo metus - klaidingas žingsnis. Buvo padarytos visuomenės apklausos, tam nepritarė ir 85 proc. Lietuvos gyventojų.
Tik aklas galėjo nematyti, kad birželio mėnesį darbas mokyklose vyksta neproduktyviai. Kankinasi visi - ir mokiniai, ir mokytojai. Aš pats kaip tėvas tą mačiau.
Mano vaikai vietoje to, kad leistų laiką su seneliais arba vasaros stovyklose, privalo sėdėti pamokose ir imituoti mokymosi procesą. Profsąjunga nuolat kėlė šį klausimą, bet į mūsų pastabas ilgai nebuvo reaguojama“, - „Vakarų ekspresui“ atviravo LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.
Anot jo, patirtis parodė, kad ugdymo procesas per papildomą pridėtą laiką birželio mėnesį vyksta padrikai, o pamokos imituojamos. Be to, nėra jokių duomenų, kad mokslo metų ilginimas kaip galimybė pakelti ugdymo kokybę būtų pasitvirtinusi. A. Navickas kalbėjo, kad sprendimui ilginti mokslo metus prieštaravo ir mokytojai.
„Peršasi išvada, kad mokymosi laiką ilgino visai ne dėl prastų mokymosi rezultatų, bet dėl tėvų, kurie skundėsi, kad vasarą neturi kur dėti vaikų, nes dirba. Bet mokykla neprivalo atlikti auklės funkcijos vasarą“, - savo poziciją dėstė A. Navickas.
Birželis - baisiausias mėnuo
Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos direktorė Rima Bėčiuvienė atviravo, kad mokymasis birželį - keliantis rūpesčių ir keistas.
Dėl pratęstų mokslo metų mokykloms ypač sudėtinga egzaminų dienomis.
„Egzaminų metu privalome atlaisvinti mokyklą, tačiau pradinukai negali mokytis nuotoliu, vadinasi, turime organizuoti veiklą netradicinėse erdvėse.
Tam reikalinga surasti papildomą žmogų, kuris lydėtų klasę, o pradinukų klasių yra net 19. Vyresnius mokome nuotoliu, ir kad užtikrintume sklandų darbą su visais mokiniais, mums papildomai reikia 21 specialisto. Iš kur jų gauti, kaip sudėlioti grafikus - didžiulis galvos skausmas kiekvieną birželį“, - pailgintų mokslo metų problemas vardijo R. Bėčiuvienė.
Yra ir kitų minusų - vieną dienai tenka paruošti mokyklą egzaminui, sudėlioti suolus, kėdes, tinkamai paruošti erdves, o jau kitą ir vėl viskas turi būti įprastai, nes vyksta pamokos.
Mokyklos vadovė pripažino, kad vasaros karštis, saulė ir nuovargis po ilgų mokslo metų daro savo - vaikams sudėtinga sukaupti ir išlaikyti dėmesį, mokytojams - rengti ataskaitas, apžvalgas, dalyvauti posėdžiuose, organizuoti projektines dienas ir dar vesti pamokas.
„Visi vargstame. Rezultatų teigiamų jokių, o įspūdis toks, kad buvo pataikauta tėvams, neturintiems kur palikti vaikų, kol jie dirba“, - nuomone pasidalino „Verdenės“ progimnazijos vadovė R. Bėčiuvienė.
Ministerijos pagalbos neprašė
Klaipėdietė Lina, auginanti du mokyklinio amžiaus vaikus, piktinasi dabar galiojančia tvarka ir pailgintus mokslo metus vadina vaikų kankinimu.
Abi moters atžalos lanko vieną iš uostamiesčio progimnazijų. Anot jos, jau birželio pradžioje, ypač jei išpuola itin saulėtos ir šiltos dienos, ji mato, kad mokymosi procesas imituojamas.
„Kadangi kai kuriose klasėse yra taip tvanku, kad vaikai alpėja, tai mokytojai ieškodami išeities veda juos į lauką. Sėdi visi po medžiu ir neva mokosi. Kaip pasakoja sūnus, mokytoja kažką kalba, bet kai paklausiu, ko šiandien išmoko - neprisimena. Tai kaip mokantis tokiomis sąlygomis gali gerėti jų rezultatai? Realiai mintyse jie jau atostogauja“, - svarstė Lina.
Klaipėdietė piktinasi, jog iš ministerijos neprašiusi sprendimo, ką daryti su vaikų užimtumu birželio mėnesį.
„Mūsų tėvai kažkaip nekėlė klausimų, o mes atostogaudavome ištisus tris mėnesius, o štai dabar kelis metus kankina vaikus ir mokytojus, rezultatų - jokių, tačiau pripažinti, kad padarė nesąmonę - nenori“, - emocijas liejo mama.
Rėmėsi rekomendacijomis
Priminsime, kad ilginti mokslo metus Lietuvoje buvo nutarta 2017 metais, kai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovavo Jurgita Petrauskienė.
Anuomet argumentuodama, kodėl Lietuvos vaikams būtina mokytis ilgiau, ji kalbėjo, kad priėmusi tokį sprendimą ministerija rėmėsi EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) rekomendacijomis.
Šiai organizacijai užkliuvo, kad Lietuvoje vaikai turi vienus trumpiausių mokslo metų Europoje ir daugiausia atostogų. Ministrė žiniasklaidai teigė, jog „tyrimai rodo, kad mokslo metų trukmė tiesiogiai koreliuoja su mokinių pasiekimais“.
Ministerijos pranešimuose buvo deklaruojama, jog ugdymo proceso ilginimu tikimasi sumažinti mokymosi krūvį ir pagerinti moksleivių rezultatus. Vėliau ugdymo proceso trukmė buvo pailginta dar keletą kartų. Ir nors ministrė po mokytojų protestų dėl pakeistos pedagogų atlyginimų tvarkos buvo atstatydinta, pailginti mokslo metai liko.
LŠDPS pirmininkas A. Navickas „Vakarų ekspresui“ kalbėjo, kad kasmet profsąjunga inicijuodavo diskusijas ir į problemą bandydavo atkreipti visų po to dirbusių ministrų dėmesį, bet jų pastangos atsimušdavo tarsi į sieną.
Neišgirdo profsąjungos ir praėjusios kadencijos ŠMSM ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Niekaip nereagavo, tuomet nutarėme į valdančiuosius kreiptis raštu ir viešai. Imituoti mokslą yra labiausiai žalinga patiems vaikams. Nors buvo kalbėta, kad pailginus mokslo metus mokytojai neapkraus vaikų namų darbais, o tolygiai išdėstys krūvį, - taip neatsitiko. Tegul geriau vaikai leidžia laiką su seneliais ar stovyklose prie ežero, o ne šiltnamiais virtusiose klasėse“, - svarstė A. Navickas.
Sprendimą skelbs šį mėnesį
„Sprendimą dėl mokslo metų trumpinimo paskelbsime balandį, kai bus tvirtinami bendrieji ugdymo planai“, - į dienraščio klausimą, kaip vertinamas LŠDPS raštas dėl mokslo metų trumpinimo, atsakė ŠMSM.
Ministerijos atsiųstame komentare rašoma, kad mokslo metus pradinukams siūloma trumpinti nuo 175 iki 170 dienų, o 5-10 klasėse - nuo 185 iki 180 dienų.
Kaip tik praėjusią savaitę ministerijoje apie tai buvo diskutuojama. Svarstyta, kad 2026 metais šių klasių mokiniai birželį mokslo metus galėtų pabaigti savaite anksčiau.
Švietimo mokslo ir sporto ministerijos atsiųstame komentare rašoma, kad mokslo metus pradinukams siūloma trumpinti nuo 175 iki 170 dienų, o 5-10 klasėse - nuo 185 iki 180 dienų, tačiau koks bus galutinis sprendimas - paaiškės šį mėnesį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą