Šiandien skolų išieškotojas tapo šimtamilijoninės vertės valstybės nekilnojamojo turto valdytoju, įrodžiusiu centralizuoto turto valdymo privalumus bei klojančiu tvirtus pagrindus tolesnei plėtrai ir naujiems projektams.
Laukiniai vakarai
1997-ųjų lapkričio 17-ąją Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė žinia apie bandymą susprogdinti Vilniuje esantį Turto banko pastatą.
Jame buvo saugomi pirmojo nepriklausomos Lietuvos komercinio banko – Lietuvos akcinio inovacinio banko (LAIB) 28-ių filialų archyviniai dokumentai.
Sprogdinta ne veltui, o siekiant sunaikinti 1995-ųjų pabaigoje bankrutavusio LAIB dokumentus.
1996 m. lapkričio 25 d. veiklą pradėjęs Turto bankas buvo įsteigtas tvarkytis su taip vadinamojo bankų maro padariniais.
LAIB buvo tik vienas iš 17-os 1994–1996 m. bankrutavusių ar likviduotų bankų.
Kartu sudėjus jie šaliai paliko 272 mln. litų (maždaug 56 mln. eurų to meto kursu) skolą, pradangino daugiau kaip milijardą litų piliečių ir įmonių pinigų.
Pirmieji Turto banko darbuotojai po dalelę ėmėsi nagrinėti išlikusią bankų dokumentaciją, rinkti pradangintų pinigų dėliones, ieškoti skolininkų ir išieškoti skolas.
1998-aisiais Lietuvą nusiaubė įmonių bankrotai ir Turto bankui buvo patikėta nauja užduotis – išieškoti bankrutavusių įmonių skolas valstybei, rūpintis investicinių akcinių bendrovių likvidavimu, skolų, kurios buvo suteiktos su valstybės garantija išieškojimu.
Laukinio kapitalizmo laikų verslininkai ir skolininkai ieškojo užnugario ir, žinoma, nenorėjo grąžinti skolų. Turto banko darbuotojai į susitikimus su skolininkais nevykdavo vieni, o spaudimą teko išgyventi ir aukščiausiems Turto banko vadovams.
Prasidėjus Europos Sąjungos struktūrinių fondų milijonų dalyboms, Turto bankui teko atsakomybė rūpintis netinkamai panaudotų lėšų išieškojimu.
Šiuo metu Turto banko Finansinių įsipareigojimų skyrius administruoja 107 skolininkų, kurie netinkamai panaudojo ES struktūrinių fondų lėšas, grąžintinas skolas.
Per visą Turto banko gyvavimo laikotarpį išieškota daugiau nei 463,3 mln. eurų skolų.
Nuo skolų prie nekilnojamojo turto
Esminis virsmas Turto banko veikloje įvyko 2014 m., kuomet prie jo buvo prijungtas Valstybės turto fondas, kuris užsiėmė valstybės turto privatizavimu.
Turto bankas tapo ne tik įvairiausios kilmės skolų ir įsipareigojimų administratoriumi, bet ir valstybės turto valdytoju. Prasidėjo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto centralizacija, trukusi iki 2020-ųjų pabaigos.
Šiuo metu Turto bankas centralizuotai valdo apie 718 tūkst. kv. m arba 43 proc. viso valstybei priklausančio administracinės paskirties turto.
„Laikui bėgant įrodėme, kad centralizuotas valdymas leidžia racionaliai naudoti ir efektyviai valdyti nekilnojamąjį turtą, tikslingai planuoti investicijas, pritaikyti pastatus šiandienos reikalavimams, kurti šiuolaikiškas darbo ir klientų aptarnavimo sąlygas, kartu tai duoda konkrečią finansinę naudą valstybei“, – teigia Ernestas Česokas, Turto banko laikinasis vadovas.
Be to, įmonės vadovo teigimu, valstybės įstaigos nusiima turto administravimo naštą ir gali dėmesį sutelkti į tiesioginę savo veiklą: „Tai ima pastebėti ir pradeda vertinti institucijos, kurios nebuvo įtrauktos į administracinio turto centralizavimo procesą ir dabar pačios svarsto galimybes tapti Turto banko klientėmis“.
Tarp naujausių pavyzdžių – Klaipėdos teismai, kuriems Turto bankas imasi statyti naują pastatą. Kalbamasi ir su Lietuvos aukščiausiojo teismo atstovais – šis teismas išreiškė norą tapti Turto banko klientu.
Diskusijos vyksta ir su policijos bei Generalinės prokuratūros įstaigomis dėl administracinės paskirties turto centralizuoto valdymo.
Milijoniniai projektai
Turto bankas šiuo metu įgyvendina 27 valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo ir modernizacijos projektus, kurių bendra vertė siekia apie 150 mln. eurų.
Atnaujinimo projektų metu diegiamos energetinio efektyvumo priemonės, atnaujinami pastatai, gerinamos darbo ir klientų aptarnavimo sąlygos, pastatai pritaikomi individualių poreikių turintiems žmonėms.
Per artimiausią dešimtmetį Turto bankas siekia suformuoti ir centralizuotai valdyti neperteklinį 464 tūkst. kv. m ploto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto portfelį, kurio ne mažiau nei 85 proc. bus atnaujintas geros būklės, ne žemesnės nei B energetinio efektyvumo klasės turtas.
Per artimiausią dešimtmetį investicijos į valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus bei naują statybą gali siekti 636 mln. eurų.
Pagrindiniai investicijų šaltiniai trys: Turto banko, ES fondų ir valstybės paskolintos lėšos.
Turto bankas valstybės turto atnaujinimui ir remontams gali naudoti valstybės įstaigų mokamo nuomos mokesčio lėšas ir pinigus gautus pardavus valstybei nereikalingą turtą.
Nuo 2014 m. iki 2022 m. pabaigos Turto bankas yra pardavęs daugiau nei 3,2 tūkst. įvairių nekilnojamojo turto objektų už 209 mln. eurų, iš jų beveik pusė – 94 mln. eurų – nukreipti valstybės turto atnaujinimo projektams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą