Tvarumo direktyvos nuostatų įgyvendinimas: mažės administracinė našta ir perteklinis reglamentavimas

„Tvarumo atskaitomybės direktyva atliepia tvaraus augimo, finansinių rizikų dėl klimato kaitos, išteklių eikvojimo, aplinkos būklės blogėjimo efektyvesnį valdymą, skaidrumo didinimą bei ilgalaikį finansinių ir ekonominių veiklų planavimą. Būtina šių europinių tikslų įgyvendinimo sąlyga – didelių įmonių atskleidžiama aktuali, palyginama ir patikima informacija tvarumo klausimais. Iki šiol didžiausią reikšmę turėjusios finansinės įmonių ataskaitos, prognozuojama, dalysis svarba su tvarumo ataskaitomis. Tvarumo ataskaitas teikiančios įmonės – galės lengviau ir palankesnėmis sąlygomis gauti finansavimą, bus laikomos patrauklesniais darbdaviais, turės geresnę reputaciją, jų verslo vertė bus aukštesnė, tikėtina, geriau valdys ir rizikas. Kartu pasiūlymų paketas apima finansinių ataskaitų kokybės stiprinimą bei administracinės naštos ir prievolių verslui mažinimą“, – sako viceministrė R. Bilkštytė.

Teikiamą įstatymų projektų paketą sudaro šešiolikos įstatymų keitimai, tarp jų – naujos redakcijos Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo (ĮĮGAĮ) projektas, Finansinių ataskaitų audito įstatymo (FAAĮ) projektas. 

Tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatų įgyvendinimas

Tvarumo direktyva yra viena iš Europos žaliojo kurso sudėtinių dalių. Europiniu lygmeniu siekiama pertvarkyti esamą ekonomiką į modernią, konkurencingą, efektyviai išteklius naudojančią bei iki 2050 m. šilumos efektą sukeliančių dujų grynojo išmetimo neturinčią ekonomiką. Įstatymų projektais perkeliant europinius reikalavimus bus užtikrinama, kad verslas reguliariai teiktų aiškią, patikimą, aktualią ir palyginamą informaciją tvarumo klausimais, kas leistų klientams, investuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms vertinti ir priimti pagrįstus sprendimus. 

Įgyvendinant Tvarumo direktyvos nuostatus, pirmiausia tvarumo ataskaitas turės rengti didelės listinguojamos bendrovės, bankai ir draudimo įmonės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius viršija 500. Šios įmonės ataskaitas turės pateikti už 2024 metus. Už 2025 m. prasidedančius finansinius metus, tvarumo ataskaitas turės pradėti rengti kitos didelės įmonės – akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės, už 2026 ir vėlesnius metus – mažos ir vidutinės listinguojamos įmonės. Numatoma, kad Lietuvoje informacijos tvarumo klausimais teikimas bus privalomas apie 250 įmonių. 

Informaciją apie tvarumą reikės pateikti įmonės vadovybės ataskaitoje pagal visoje Europoje taikomą vienodą standartą, elektroniniu formatu. Taip pateikiama informacija bus aiškiai palyginama, skaidri ir patogi naudoti. 

Numatyta, kad tvarumo atskaitomybės privalomo patikrinimo paslaugas galės suteikti tiek auditoriai, audito įmonės, tiek ne auditoriai (nepriklausomi užtikrinimo paslaugų teikėjai).

Sprendžiamos finansinių ataskaitų kokybės problemos

Dėl finansinių ataskaitų patikimumo užtikrinimo, siūloma suvienodinti kriterijus tiek pelno siekiantiems, tiek pelno nesiekiantiems subjektams, kuriems finansinių ataskaitų auditas būtų privalomas: piniginio dydžio, didesnio nei 50 darbuotojų skaičiaus, finansavimo iš valstybės ar savivaldybės biudžetų arba panaudotos paramos viršijančios pusę milijono eurų. Pažymėtina, kad esant privalomam ataskaitų auditui, finansinės ataskaitos JAR tvarkytojui turės būti pateikiamos kartu su auditoriaus išvada.

Įstatymų projektais siūloma praplėsti ataskaitų kokybės stebėsenos apimtis, nustatant ne tik finansinių ataskaitų, bet ir veiklos ataskaitos, vadovybės ataskaitos kokybės stebėseną, taip pat suteikiant daugiau teisių AVNT.

Skaidrumui užtikrinti bus privalomas informacijos apie finansinių ataskaitų, vadovybės ataskaitos, auditoriaus išvados kokybės trūkumus, nustatytus stebėsenos ir priežiūros metu, teikimas JAR tvarkytojui.

Mažinama įmonėms tenkanti administracinė našta

Finansų ministerijos paruoštų pakeitimų pakete siūloma mažinti administracinę naštą verslui, koreguojant kriterijus, kurie lemia ataskaitų teikimo būtinybę. Siūloma 25 procentais padidinti įmonių ir įmonių grupių kategoriją apsprendžiančius kriterijus (uždirbtos per metus pajamos ir turtas). Be to, pasinaudojant EK suteikta pasirinkimo galimybe, mažos įmonės ir mažos įmonių grupės kriterijus siūloma dar padidinti apie 50 procentų. Numatoma, kad dėl šių keitimų apie 3000 Lietuvos įmonių turės galimybę rengti mažiau administracinės naštos sukeliančias finansines ataskaitas, aiškinamajame rašte pateikti mažiau informacijos, nerengti vadovybės ataskaitos. 

Kartu siūloma padidinti finansinių ataskaitų audito reikalavimą nustatančius įmonių dydžio piniginius kriterijus (uždirbtos per metus pajamos ir turtas) – įsigaliojus šiems kriterijams, privalomas auditas nebebūtų taikomas papildomai apie 570 įmonių. 

Taip pat atsisakoma didesnių ribojimų auditoriams nei nustato Audito direktyva ir Audito reglamentas.

Siūloma, kad tais atvejais, kai įmonė savo nuožiūra pasirenka rengti ataskaitas, pati įmonė galėtų rinktis šioms ataskaitoms taikomus reikalavimus iš įstatyme numatytų prievolių. 

Kaip nebeaktualaus elektroninių ataskaitų teikimo kontekste siūloma atsisakyti reikalavimo pasirašyti finansines ataskaitas. Be to, numatyta mažinti reorganizavimo, likvidavimo atveju rengiamų ataskaitų skaičių. Išimtinai akcines ir uždarąsias akcines bendroves siūloma atleisti nuo tarpinės vadovybės ataskaitos (privalomos rengti skiriant dividendus už trumpesnį nei metai laikotarpį), paliekant reikalavimą rengti ir teikti tik tarpines finansines ataskaitas.