Tyrimas: oro balionų incidentus Kremlius išnaudojo dezinformacijai prieš Lietuvą

Centro vyriausiasis analitikas Algirdas Kazlauskas pažymi, kad šiemet fiksuoti Lietuvos ir kaimyninių šalių oro, jūrų ir sausumos erdvės pažeidimai informacinėje erdvėje buvo pateikiami kaip savotiškas „Zapad-25“ karinių pratybų anonsas.

„Pirminis tiek minėtų provokacijų, tiek ir iš dalies pačių manevrų tikslas galėjo būti siekis įaudrinti Vakarų visuomenių vaizduotę gresiančio karo perspektyva tam, kad žmonės spaustų savo vyriausybes nesidalinti karine parama su Ukraina, o kaupti ją sau“, – pranešime cituojamas A. Kazlauskas.

Tuo metu kontrabandą nešančių meteorologinių balionų antplūdis suintensyvėjo spalio mėnesį, jau blėstant ažiotažui dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdytų pratybų.

„Nors balionai iš pažiūros atrodė kaip mažiau pavojinga provokacija nei dronai, bet ilgainiui tapo gerokai sunkesne lygtimi Lietuvos valdžiai. Situaciją dar labiau apsunkino ir nesėkmingai susiklostęs sprendimas uždaryti valstybinę sieną, Aliaksandro Lukašenkos režimui davęs dingstį iš esmės įkaitais paimti tūkstančius Lietuvos vežėjų“, – sakė analitikas.

Tyrimo duomenimis, nuo metų pradžios iki gruodžio vidurio Kremliui palankioje žiniasklaidoje buvo paskelbta 801 publikacija, kurioje minimos Baltarusijos kuruojamas provokacijos meteorologiniais balionais.

Akcentuojama, kad dar daugiau dėmesio į šią situaciją buvo sutelkta Lietuvos Vyriausybei nusprendus uždaryti palei Baltarusijos sieną esančius pasienio punktus.

Pasak A. Kazlausko, šis sprendimas buvo pristatytas kaip neadekvati ir neišprovokuota Lietuvos reakcija.

„Viena vertus, Lietuva buvo pristatoma ir kaip agresyvi konfliktų provokatorė, kuri apsitveria tvora nuo kaimynų (nutylint to priežastis), užveria sienas, nepaisydama savo nei gyventojų, nei verslo interesų, ir dėl visko kaltina Baltarusiją, taip bandydama gauti papildomų finansų iš Europos Sąjungos“, – teigė analitikas.

„Antra vertus, vardinami argumentai, kodėl Lietuva yra silpna ir desperatiška: pasieniečiai neva korumpuoti ir nesugeba susitvarkyti su savais kontrabandininkais, o dėl neva nepavojingų balionų įvedama nepaprastoji padėtis, artimiausi sąjungininkai lenkai nepalaiko Lietuvos, atverdami savo sienas Baltarusijai, ir galiausia belieka neva tik skųstis ES ir JAV, kad šios užstotų ir išgelbėtų nuo negandų“, – pabrėžė jis.

Tyrimo duomenimis, paraleliai šiam neigiamam fonui apie Lietuvos institucijas, buvo formuotas priešingas solidaus, diplomatiško, bet ir stipraus Baltarusijos režimo įvaizdis.

ELTA primena, kad po pastaruosius mėnesius vykusių kontrabandinių balionų iš Baltarusijos atakų Vyriausybė spalio pabaigoje nusprendė mėnesiui uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.

Vėliau siena buvo atidaryta, tačiau Lietuvos oro erdvė dar ne kartą buvo pažeista, veiklą stabdė Vilniaus oro uostas.

Dėl kontrabandinių balionų šauktas ne vienas Nacionalinio saugumo komiteto (NSK) posėdis, Baltarusijos hibridinės atakos klausimas aptarinėjamas įvairiais formatais šalies ir tarptautiniu lygiu, visoje Lietuvoje paskelbta ekstremalioji padėtis.