Tyrimas parodė: beveik ketvirtadalis lietuvių turi daugiau nei vieną pajamų šaltinį

Tačiau dalis gyventojų šias pajamas papildo įplaukomis iš antro, trečio ar dar daugiau darbų arba nuosavo verslo, investicijų, socialinių išmokų bei šeimos pajamų.

„Dėl didelių šalčių stipriai išsipūtusios sąskaitos už šildymą, į viršų nesustabdomai kopiančios maisto ir paslaugų kainos, vis labiau menkstančios viltys, kad darbdavys šiemet pakels atlyginimą – visa tai turėtų skatinti lietuvius taupyti, ieškoti geriau apmokamo darbo arba papildomų pajamų šaltinių, – sako CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, –  mūsų portalo specialistų atliktas tyrimas rodo, kad šiuo metu 58,2 % lietuvių gyvena iš vienintelio samdomo darbo ir jokių papildomų pajamų neturi. 3,1 % visų apklaustųjų turi antrą samdomą darbą, o 0,61 % – trečią ar dar daugiau samdomų darbų.”

Įdomu, kad net 22,5 % respondentų savo pajamų struktūroje išvis neturi samdomo darbo. Tik iš pašalpų išsilaiko 7,7 %, tik iš šeimos pajamų – 6,2 %, o tik iš nuosavo verslo ar individualios veiklos – 4,4 % tyrimo dalyvių. Likę tarpusavyje derina kelis pajamų šaltinius.

Tuo pat metu 6,1 % visų respondentų dirba ir kartu vykdo verslą ar individualią veiklą, 3,1 % dirba ir gauna pajamas iš nuomos ar investicijų, o 3,4 % dirba ir tuo pačiu gauna socialines išmokas.

Bendrai paėmus 77,09 % gyventojų turi tik vieną pajamų šaltinį, 17,8 % – du, 4,1 % – tris, o 1,1 % – keturis ar daugiau pajamų šaltinių. Tai reiškia, kad apie 23 % visų respondentų turi daugiau nei vieną pajamų šaltinį.

Moterų ir vyrų prioritetai

Analizė pagal respondentų lytį rodo skirtingus pajamų modelius. Tarp turinčių tik vieną samdomą darbą moterys sudaro apie du trečdalius (65,1 %).

Tik iš šeimos pajamų gyvenančiųjų grupėje moterys sudaro apie tris ketvirtadalius (75,6 %), o tik pašalpų gavėjų grupėje – 59,2 %.

Tuo metu kombinacijoje „darbas + nuoma ar investicijos“ vyrai sudaro 57,6 % šios grupės. Pajamų modeliuose, kur figūruoja nuosavas verslas ar individuali veikla, lyčių pasiskirstymas tolygesnis.

Sudėtingesnę – trijų ar daugiau pajamų šaltinių – struktūrą turi apie 5 % visų respondentų, ir ši dalis tarp vyrų bei moterų iš esmės nesiskiria.

Amžiaus ir gyvenamosios vietos skirtumai

Iki 25 metų grupėje reikšmingą vaidmenį atlieka šeimos pajamos – apie 31,1 % „tik šeimos pajamų“ atvejų sudaro jauniausi respondentai. 25–44 metų grupėje labiausiai paplitę pajamų modeliai su nuosavu verslu ar individualia veikla  – apie 53,2 % „tik verslas“ atvejų priklauso šiam amžiaus segmentui.

Ši amžiaus grupė taip pat dominuoja mišriose „darbas + verslas“ kombinacijose, kur ypač išsiskiria 35–44 metų respondentai.

Vyresni nei 45 metų gyventojai sudaro apie 56,1 % „tik pašalpų“ gavėjų ir beveik pusę (apie 48 %) „pagrindinis darbas + nuoma ar investicijos“ modelio atvejų.

Mišrios pajamų kombinacijos labiausiai koncentruotos didmiesčiuose, ypač Vilniuje, kur fiksuojama apie 37,9 % „darbas + verslas“ ir 35,6 % „darbas + investicijos“ atvejų. Kaunas ir Klaipėda taip pat patenka tarp aktyvesnių pajamų diversifikacijos centrų, tačiau jų dalis mažesnė nei sostinėje.

Išsilavinimo analizė rodo aiškų ryšį su pajamų struktūra. Verslo ir investicijų modeliai koncentruojasi aukštąjį universitetinį ar magistro išsilavinimą turinčių respondentų grupėje – „darbas + nuoma ar investicijos“ modelyje tokie asmenys sudaro apie tris ketvirtadalius visų atvejų.

Tuo tarpu „tik pašalpų“ ir „pašalpos + šeimos pajamos“ modeliuose dažniau dominuoja žemesnio nei aukštojo išsilavinimo respondentai.

Prognozės ateičiai

„Nors šiuo metu Lietuvoje vis dar pirmauja vieno pajamų šaltinio modelis, lietuvių pajamų struktūra gali kisti dėl darbo rinkos ir mokestinės aplinkos pokyčių, - pastebi CVMarket.lt atstovė, –  tikėtina, kad artimiausiais metais gali augti investicinių pajamų svarba. 

Tai turėtų nutikti tiek dėl 2026 m. mokestinių reformų, tiek dėl augančio gyventojų finansinio raštingumo.

Tuo metu kelių samdomų darbų modelis gali susidurti su iššūkiais. Pastaruoju metu dalis darbdavių mažina nuotolinio darbo galimybes ir grąžina darbuotojus į biurus, o tai apsunkina galimybę dirbti keliems darbdaviams vienu metu. Jei ši tendencija stiprės, antro ar trečio samdomo darbo populiarumas gali stabilizuotis arba mažėti.

Verslas ir individuali veikla gali išlikti tarpine alternatyva – ypač 26–45 metų ir aukštesnio išsilavinimo gyventojų grupėse, kurios jau dabar dažniau renkasi mišrią pajamų struktūrą. Tačiau šios veiklos plėtra labiau priklausys nuo ekonominio ciklo, reguliacinės aplinkos ir mokesčių politikos.“