Už 0,8 mln. eurų naikins invazines augalų ir gyvūnų rūšis

Anot savivaldybės, ispaninius arionus planuojama naikinti Naujosios Akmenės miesto ir Kruopių miestelio teritorijose, kanadines rykštenes – Naujosios Akmenės mieste ir Kaimiškojoje seniūnijoje, Sosnovskio barščius – Naujosios Akmenės, Akmenės, Ventos, Kruopių, Kaimiškosios seniūnijos teritorijose.

„Šio projekto tikslas – naikinti invazines rūšis, stabdyti jų plitimą, išsaugoti biologinę įvairovę ir pagerinti aplinkos kokybę Akmenės rajone“, – tarybos posėdyje šią savaitę teigė savivaldybės Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Pranciškus Zaramba.

Anot savivaldybės, jeigu privačių žemės sklypų savininkai nesutiktų, kad jų teritorijoje būtų naikinami invaziniai augalai ir šliužai, šio projekto apimtis sumažėtų.

Ispaninius arionus naikinti planuojama 143 hektarų plote, didžiąsias rykštenes – 9,5 hektaro, Sosnovskio barščius – 1,88 hektarų plote.

Preliminari projekto vertė siekia 807,3 tūkst. eurų, iš kurių 607 tūkst. eurų būtų finansuojama ES lėšomis, o 200 tūkst. eurų – savivaldybės.

Miesto taryba projektui vienbalsiai pritarė kovo 23 dieną. Invazines augalų ir gyvūnų rūšis ketinama naikinti nuo šių metų iki 2029 metų rugpjūčio 1 dienos.

Invazinių rūšių informacinės sistemos duomenimis, ispaniniai arionai paplitę visoje Lietuvos teritorijoje, jie dažni Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose. Dažniausiai šie šliužai randami daržuose, želdynuose, kapinėse ir jų aplinkoje, o esant palankioms sąlygoms, po maždaug trejų metų nuo invazijos pradžios, šie šliužai tampa labai gausūs.

Ispaninius arionus rekomenduojama naikinti mechaniniais metodais, juos geriausia surinkti ir sunaikinti, teritorijas apjuosti apsauginėmis tvorelėmis, naudoti gaudykles su jauku, kuriam tinka alus, gira, raudonasis vynas.

Tuo metu tankius kerus sudarančios kanadinės rykštenės yra vienos gausiausių invazinių augalų Lietuvoje ir auga apleistose pievose. Aplinkai nekenkiančių jų naikinimo priemonių nėra, tačiau žemės ūkio paskirties žemėse galima naikinti agrotechninėmis priemonėmis ir herbicidais.

Iki 4,5 metro aukščio galintys užaugti Sosnovskio barščiai yra paplitę visoje Lietuvoje, jie pavojingi žmonių ir gyvūnų sveikatai – gali kilti odos uždegimas, susidaryti pūslės ir sunkiai gyjančios žaizdos. Žemės ūkio paskirties plotuose juos geriausia naikinti ariant žemę, galima taikyti cheminį ir mechaninį naikinimą.

Ispaninis arionas į invazinių rūšių Lietuvos teritorijoje sąrašą įrašytas 2014 metais, kanadinės rykštenė – 2012 metais, Sosnovskio barštis – 2004 metais. Pastarasis 2016 metais įtrauktas ir į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą.

Aplinkos projektų valdymo agentūra iki šių metų balandžio 1 dienos kviečia savivaldybes, verslus ir gyventojus teikti paraiškas invazinių augalų ir gyvūnų naikinimo paramai gauti. Tam skirta 5,6 mln. eurų.

Pasak agentūros, invazinių rūšių naikinimo priemones reikės taikyti ketverius metus iš eilės, o penktaisiais metais bus atliekama stebėsena ir, jei būtina, palaikomieji darbai.