Už būsto šildymą kompensacijas galės gauti daugiau gyventojų

Nuo kitų metų kompensacijas už šildymo išlaidas gaus dar 15 tūkst. gyventojų. Šis sprendimas valstybei papildomai kainuos 15,8 mln. eurų.

Šiuo metu kompensacijas už būsto šildymo išlaidas gauna 95 tūkst. gyventojų, tam skiriama 14 mln. eurų per metus.

Pokyčiais siekiama sumažinti finansinę naštą dėl augančių šildymo kainų. Nuspręsta didinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti.

Priklausomai nuo kartu gyvenančių asmenų skaičiaus, VRP didinamas nuo 128 eurų iki 253–384 eurų. Šis dydis išskaičiuojamas iš pajamų, o šildymo sąskaita neturėtų viršyti 10 proc. likusios dalies pajamų.

Kompensacija už šildymo išlaidas yra skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas nėra didesnis už normatyvus: vienam bute gyvenančiam žmogui ir dviejų asmenų šeimai – iki 50 kv. metrų, trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui – po 10 kv. metrų.

Kai šeima gyvena didesniame bute, už viršpločio šildymą turėtų susimokėti pati.

Būsto naudingasis plotas – tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų grindų plotas. Į jį neįskaičiuojamas nešildomų balkonų, lodžijų, terasų, rūsių grindų plotas.

Kai gyvenamąją vietą būste deklaruoja vienas asmuo, taikomas naudingojo ploto normatyvas siekia 50 kv. metrų.

Jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja šeima, pirmam šeimos nariui skaičiuojamas normatyvas siekia 38 kv. metrus, antram – 12 kv. metrų, trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. metrų.

Jeigu bute gyvenamąją vietą deklaruoja keturi asmenys, jiems būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. metrų naudingąjį būsto plotą.

Vertinant kompensacijos už šildymo skyrimo galimybes, atsižvelgiama į deklaruotą gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad žmogus gali gyventi nuomojamame būste, kuriame yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

Taip pat dėl kompensacijos gali kreiptis ir kartu gyvenantys asmenys, kurie nėra šeimos nariai.

Viliaus Tarasovo, socialiniai tinklai, nuotr.