Užimtumo tarnyba pričiupo D. Gutauskienės-Laisvos vyrą: už valstybės pinigus pirko paslaugas iš žmonos

Afera, kai tariamai išleidžiamos valstybės lėšos grįžta į savas kišenes, interesų konfliktas ar normali, teisėta praktika – tokį klausimą siūlyta spręsti teisėjams. Ši istorija paaiškėjo tuomet, kai pats R. Gutauskas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT), prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos sprendimą, kuriuo jam buvo liepta grąžinti beveik 1,5 tūkst. eurų.

Lėšos darbo vietai susikurti – į žmonos kišenę

Susipažinus su bylos duomenimis, aiškėja, kad Užimtumo tarnybai užkliuvo tai, kaip R. Gutauskas elgėsi su pinigais, kurie jam buvo skirti darbo vietai susikurti. Už dalį šių pinigų vyras pirkosi baldus ir kitus darbui reikalingus daiktus iš žmonos, vykdančios individualią veiklą.

Į teismą kreipęsis R. Gutauskas nurodė, kad su Užimtumo tarnyba 2020 m. liepą sudarė Savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį sutartį. Pasirašęs sutartį vyras tapo subsidijos gavėju ir iki 2021 m sausio 22 d. įsipareigojo įsisteigti užsakomojo pardavimo paštu arba internetu darbo vietą.

R. Gutauskas taip pat įsipareigojo, kad prekių, paslaugų arba darbų, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atliks vadovaudamasis Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintomis subsidijos gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis, vykdomų pirkimų taisyklėmis.

R. Gutauskas pripažino, kad dalį gautos subsidijos jis panaudojo prekių (stalo, biuro kėdės) ir paslaugų (ADS, SEO, el. parduotuvės valdymo, kūrimo ir apmokymo) įsigijumui, o šias paslaugas ir prekes pirko ne iš ko kito, o iš savo sutuoktinės D. Gutauskienės.

R. Gutauskas teismui nurodė, kad, jo nuomone, vien tai, kad jis pirko paslaugas ir prekes iš savo sutuoktinės, kuri verčiasi individualia veikla ir lyg tyčia prekiauja biuro baldais bei teikia ADS, SEO, el. parduotuvės, valdymo, kūrimo, apmokymo paslaugas, dar nereiškia, kad buvo pažeista pasirašyta sutartis ar kad jis elgėsi neteisėtai, pažeidė pirkimų skaidrumo principą ar subsidiją naudojo ne pagal paskirtį.

Užimtumo tarnyba taip nemanė – 2021 m. gegužės 13 d. buvo priimtas sprendimas „Dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo“ kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti dalį subsidijos – 1 472 eurus.

Akligatvis teisme

Su Užimtumo tarnybos sprendimu nesutikęs R. Gutauskas kreipėsi į VAAT, teigdamas, kad grąžinti subsidiją iš jo reikalaujama nepagrįstai – esą kol sandėrio suma nesiekia 3 tūkst. eurų, prekes ir paslaugas jis gali pirkti iš bet ko.

Užimtumo tarnyba savo ruožtu laikosi pozicijos, kad tokios sąlygos tam tikrais atvejais galioja, tačiau ne tuomet, kai kyla interesų konfliktas, kaip šiuo atveju.

Teismas R. Gutausko prašymą kol kas paliko nenagrinėta – anot VAAT teisėjų, Užimtumo tarnyba šiai dienai yra priėmusi tik raštą, kuriuo siūlo R. Gutauskui grąžinti dalį subsidijos, tačiau dar nėra priėmusi sprendimo reikalauti šių pinigų grąžinimo.

Teismo vertinimu, kadangi dar nėra galutinio Užimtumo tarnybos sprendimo, kuriuo konstatuojama, kad ne pagal taisykles panaudoti pinigai privalo būti grąžinti, o ne siūloma juos grąžinti, nagrinėti tokios bylos negalima.

Susisiekus su R. Gutausku, vyras portalui teigė negalintis pasakyti, ar skųs tokį sprendimą, nes dar nėra jo gavęs. „Laukiu, advokatė atsiųs, su komentarais, negaliu dabar pasakyti“, – sakė R. Gutauskas.

Neria į verslą

Anksčiau R. Gutauskas pagarsėjo ne tik tuo, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, užmezgė santykius su TV žvaigžde, bet ir savo kriminaline praeitimi. Iki šiol R. Gutauskas yra teistas mažiausiai devynis kartus dėl sukčiavimo, kitų nusikaltimų.

Laisvės atėmimo bausmę atlikęs ir į laisvę sugrįžęs vyras, rodos, neria į verslą – Registrų centro pateikiamais duomenimis, R. Gutauskas šiuo metu vadovauja bent keturioms mažosioms bendrijoms, iš kurių trys įsteigtos Vilniuje.

Dvi mažąsias bendrijas R. Gutauskas įsteigė palyginti neseniai – šiais metais.

Įdomu tai, kad D. Gutauskienė-Laisva, Registrų centro duomenimis, nėra registravusi ir nevadovauja jokiam juridiniam asmeniui.

Pasiteiravus R. Gutausko, ar baldus ir paslaugas, dėl kurių Užimtumo tarnyba prašo grąžinti pinigus, pirko iš žmonos bendrovės, vyras sakė, kad sutuoktinė vykdo individualią veiklą.