Jūros vėjo jėgainių parkas: valstybė kalba apie vėlavimą, Klaipėda dirba pagal planą

Pagal planą, pirmasis 700 megavatų galios Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ turėtų pradėti veikti 2030-aisiais ir per metus pagaminti apie 3 teravatvalandes elektros - iki ketvirtadalio dabartinio šalies poreikio.

Lapkričio viduryje Valstybės kontrolė po atlikto audito pranešė, kad projektas stringa, auga rizikos, jog jis bus neįgyvendintas iki numatyto termino.

Vėjo jėgainių parkų statyboms Baltijos jūroje aptarnauti Klaipėdos uoste rengiama apie 20 hektarų buvusios tarptautinės perkėlos teritorija, kurioje bus įrengtos krantinės, speciali, itin didelei apkrovai atspari danga bei įranga.

Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas teigė, kad darbai vyksta sklandžiai.

„Šiuo metu intensyviai dirbame įrengiant vėjo jėgainių pramonei pritaikytą infrastruktūrą pietinėje uosto dalyje. Darbai pagal sudarytą sutartį su įmone „Klasco“ vyksta sklandžiai ir turėtų būti baigti iki 2026 metų pabaigos“, - teigia jis savo komentare „Vakarų ekspresui“.

Kad vėlavimo nėra, patvirtina ir pagal sutartį su direkciją teritoriją pertvarkanti „Klasco“.

„Man teko skaityti pranešimus apie galimą vėlavimą, tačiau oficialios informacijos iš „Igničio“ mes šiandien neturime, bent jau indkacijos yra tokios, kad viskas vykta taip, kaip buvo suplanuota.

Investicijų sutartis su uostu pasirašyta, mes negalime, reaguodami į kiekvieną pranešimą, darbų statbdyti ir po to juos atnaujinti. Darbai vyksta, kaip numatyta. Jeigu kur nors ir atsiliekame nuo grafiko, tai ne daugiau kaip mėnesį“, - sakė jis „Vakarų ekspresui“.

2023 metais pradėjus teritorijos pertvarkymo darbus teigta, kad uostas į juos investuos apie 35 mln., o „Klasco“ - dar apie 80 mln. eurų. Tuomet teigta, jog naujas terminalas bus naudojamas ne tik lietuviško, bet ir kitiems regione vystomiems jūros vėjo jėgainių parkams aptarnauti.

„Klasco“ vadovo teigimu, šiuo metu jokios sutartys su paslaugų užsakovais nepasirašytos, todėl ir negalima vertinti, kokią dalį visų darbų sudarytų „Igničio“ parko aptarnavimas.

„Apie krepšelį būtų galima kalbėti tik tada, kai būtų pasirašytos sutartys su vystytojais. O šiuo metu tiek su „Igničiu“, tiek su kitais potencialiais terminalo naudotojais esame derybų stadijoje“, - kalbėjo V. Muštukas.

Lietuviškas jūrinis vėjo parkas būtų statomas Baltijos jūroje ties Lietuvos ir Latvijos siena, jis nuo kranto būtų nutolęs apie 37 kilometrus.

Pirmojo be valstybės pagalbos vystomo parko konkursą 2023 metais laimėjo antrinė „Igničio“ įmonė „Ignitis renewables“ su tarptautine jūrinės energetikos bendrove „Ocean Winds“, tačiau ši vėliau pasitraukė iš projekto.

Šią savaitę „Verslo žinios“ pranešė, kad „Ocean Winds“ jūrinį vėjo jėgainių parką statys Lenkijoje ir tam užsitikrino 2 mlrd. eurų finansavimą iš įvairių bankų.