Vaiko teisių apsaugos specialistai nesiliauja skambinti pavojaus varpais. Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius, palyginti su pastaraisiais metais, išlieka stabiliai aukštas.
Praėjusiais metais vaiko teisių gynėjai sulaukė beveik 54 tūkstančių tokių pranešimų.
Ir net 70 procentų gautų pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių pasitvirtino.
Lietuvos vaikams pagalbos pernai prireikė kas 10 minučių.
„Per 10 minučių galime perskaityti vaikui pasaką, tačiau kai kurių vaikų realybė kitokia. Pernai vaiko teisių gynėjų pagalbos vaikams prireikė beveik kas 10 minučių, tai vidutiniškai 148 pranešimai per parą.
Tiesa, didelis pranešimų skaičius siunčia ir raminančią žinutę - mūsų visuomenei rūpi vaikai.
Žmonių pastabumas ir empatija auga, o patikimos informacijos perdavimas leidžia vaiko teisių gynėjams reaguoti operatyviai ir, kai reikia, laiku pasirūpinti vaikų saugumu“, - sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Jos teigimu, visuomenė ne tik išdrįsta pranešti, bet ir vis geriau atpažįsta situacijas, kuriose vaikas nukenčia fiziškai ar psichologiškai.
Statistiniai duomenys atskleidžia, jog pernai 33 tūkstančių vaikų teisės galimai buvo pažeistos. Pagal oficialią statistiką, tai beveik 7 procentai visos šalies vaikų.
Iššūkiai, su kuriais susiduria vaikai, kenkia jų raidai, emocinei bei fizinei sveikatai.
Užpraėjusiais metais vaiko teisių gynėjai sulaukė 55 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Fizinis smurtas
Pernai nuo smurto šalyje nukentėjo beveik 4 tūkstančiai vaikų. Iš jų fizinį smurtą patyrė 2925 vaikai, seksualinį smurtą - 422, psichologinį smurtą - 431, o nepriežiūrą - 151 vaikas.
Fizinį smurtą galimai dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros galimai daugiau nukentėjo mergaičių.
Daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus perdavė policijos pareigūnai - 60 proc. visų pranešimų.
Taip pat augo iš vaikų gaunamų pranešimų skaičius, kurių net 80 proc. pasitvirtino. Tai rodo, jog vaiko balsas liko patikimiausias.
„Vaikai praneša apie sunkumus namuose, mokykloje, apie patirtą įvairių formų smurtą, patyčias. Augantis vaikų pranešimų skaičius rodo, kad vaikai vis geriau atpažįsta netinkamą elgesį jų atžvilgiu ir išdrįsta apie tai pranešti. Tiesa, jie labai saugo savo šeimos duomenis, o tais atvejais, kai jais pasidalija, aplinkybės tikrai būna skaudžios“, - patikino I. Skuodienė.
Keliasi į elektroninę erdvę
Vaiko teisių gynėjai gauna vis daugiau pranešimų ne tik apie psichotropines medžiagas vartojančius vaikus, bet ir vaiko teisių pažeidimus skaitmeninėje erdvėje - patyčias, apgavystes, be tėvų susitikimo pasidalijamu vaiko atvaizdu.
„Vaikų linijos“ savanorė Aira Gecevičiūtė pastebi, kad dirbtinis intelektas prisideda prie sudėtingesnių patyčių internete.
„Dirbtinis intelektas turi įtakos patyčių kultūros internete augimui. Ir tos formos tampa vis įvairesnės. Pasitelkiamas nuotraukų redagavimas, giliosios vaizdo klastotės. Patyčių formos tampa gilesnės, sudėtingesnės, ir vaikai, paaugliai naudojasi tokiais įrankiais“, - tikina A. Gecevičiūtė.
Patys vaikai dažnai nedrįsta apie patiriamus sunkumus kalbėti su artimaisiais, nes bijo tėvų reakcijos - kad bus nesuprasti, nubausti ar jų naudojimasis internetu bus apribotas.
Tėvų nesutarimai
Daugėjantis pranešimų skaičius liudija ir apie skaudžias psichologines vaikų patirtis, kenčiant dėl skyriumi gyvenančių tėvų nesutarimų.
„Dažnai vaiko teisių gynėjai susiduria su vaikų patiriamu emociniu skausmu, gėda ar net jaučiama kalte dėl tėvų nesutarimų skyrybų metu, dalijantis turtą ar nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Tad labai svarbu, kad tėvai sudėtingose situacijose visuomet pirmiausia pagalvotų apie vaiko savijautą, siektų atliepti jo poreikius, o nežinodami, kaip tinkamai pasielgti - nebijotų pasitarti, ieškotų specialistų pagalbos“, - teigia vaiko teisių apsaugos specialistas Gedas Batulevičius.
Skyriumi gyvenančių tėvų nesutarimai tampa vis sudėtingesni. Kartais iš vienos šeimos gaunama net kelias dešimtis pranešimų.
Išsiskyrusių porų skundų turinys pats įvairiausias - vaikas atvežtas be šaliko, vaikas savaitgalį nevalgė sriubos, vaikas apkirptas ne taip, kaip norėjo kitas iš tėvų ir panašiai. Ir į visus šiuos atvejus vaiko teisių gynėjai privalo reaguoti, vykti į šeimą, kalbėtis su vaiku, tėvais ir vertinti vaiko situaciją.
Vaiko teisių gynėjai neabejoja, jog vaikų kančių galima išvengti kuriant ir puoselėjant saugumu bei pasitikėjimu grįstą vaikų ir tėvų tarpusavio ryšį.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Specialistams nerimą kelia ir pastaruoju metu sparčiai auganti kita problema - vaikų priklausomybė nuo socialinių tinklų ir internetinių žaidimų.
„Vaikai vis dažniau įninka į skaitmenines džiungles - čia atranda ryšį su pasauliu, sužino naujų dalykų, ieško draugų, žaidžia žaidimus ir panašiai. Tačiau dažnas ir neatsakingas naudojimasis internetu kelia ir tam tikrų rizikų - internetines patyčias, priklausomybės internetui vystymąsi. Todėl labai svarbu, kad tėvai su vaikais kalbėtųsi apie galimas grėsmes bei saugų elgesį socialiniuose tinkluose“, - pažymėjo G. Batulevičius.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog ženklai, išduodantys vaiko priklausomybę nuo interneto, gali būti nuolatinis lankymasis socialiniuose tinkluose, staiga atsiradęs vaiko noras atsiriboti nuo draugų, šeimos. Taip pat, jei vaikas visuomet mieliau renkasi veiklas skaitmeninėje erdvėje, o siūlymas nuo jų atsitraukti kelia stiprias emocines reakcijas, agresiją, tai gali būti užsimezgusios priklausomybės požymiai.
Anot G. Batulevičiaus, svarbu atminti, kad vaikas gali suklupti ir tai normalu, tad jam visuomet svarbu jausti tėvų palaikymą bei gauti pagalbą. O suaugusiems itin svarbu laiku pastebėti vaikų ir paauglių elgesio pasikeitimus ir prireikus išdrįsti nedelsiant kreiptis pagalbos.
NERAMU. Pastaruoju metu daugėja vaikų, iš rankų nepaleidžiančių mobiliųjų telefonų ir turinčių priklausomybę nuo socialinių tinklų bei internetinių žaidimų.
Šimtai vienišų širdžių
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo globojami 5774 vaikai. Sekant statistines tendencijas matyti, jog skaičius nuosekliai mažėja. Lyginant 2025 metus su 2023-iaisiais, globojamų vaikų skaičius sumažėjo 9,8 proc.
Mažėjantį tėvų globos netekusių vaikų skaičių lemia demografinė situacija Lietuvoje, mažėjantis gimstamumas, šeimų bendradarbiavimas su specialistais bei didėjantis pagalbos ir paslaugų šeimoms prieinamumas.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad pastaruosius trejus metus įvaikinimų Lietuvoje nežymiai mažėja. 2023 m. įvaikinti 54 vaikai, 2024 m. - 56, o 2025 m. - 49.
Šis pokytis vyksta dėl mažėjančio globojamų ir tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. Šiuo metu galimybės būti įvaikintiems vis dar laukia 338 vaikai, o norinčiųjų įsivaikinti sąraše skaičiuojami 163 žmonės.
2025 m. buvo pirmieji metai, kai užsienio valstybėje nebuvo įvaikintas nė vienas vaikas.
Praėjusiais metais gyvybės langelyje Lietuvoje rasti du vaikai. Dar vienas kūdikis rastas prie ligoninės, kurioje gyvybės langelio nėra.
Nuo 2009 m., kai buvo įsteigti gyvybės langeliai, iki 2025 m. pabaigos juose buvo rasti 97 vaikai, iš kurių 16 tėvai susigrąžino.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą