Vaistininkai: geidžiami, bet nevertinami

Vaistininkai atkerta: tai – tik deklaracija. Vaistinėse darbuotojų laukia nežmoniškas darbo krūvis ir nepatenkinamos darbo sąlygos.

Kritiškai trūksta vaistininkų

„Pastaraisiais metais, pasikeitus teisiniam reguliavimui, kai farmakotechnikas nebegali išduoti vaistų be vaistininko priežiūros, vaistininkų poreikis rinkoje išaugo kartais. 

Situaciją apsunkina ir tai, kad vaistininko profesija yra senėjanti – universitetuose paruošiamų farmacijos specialistų skaičius nepatenkina šiuo metu rinkoje esančio kone kritinio vaistininkų poreikio“, – teigia Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė ir priduria, kad pastaraisiais metais vaistinės varžosi dėl kiekvieno vaistininko – siūlo išskirtines finansines sąlygas, sparčiai gerina fizines darbo sąlygas, rūpinasi emociniu mikroklimatu, vykdo darbdavio įvaizdžio kampanijas.

Anot jos, per artimiausius 5-6 metus į pensiją turėtų išeiti apie 800 šios profesijos atstovų, tad jiems būtina pamaina – aukštųjų mokyklų absolventai.

„Jei ir toliau kasmet būsimųjų farmacijos specialistų gretas papildys maždaug po 100 pirmakursių studentų, vaistininkų trūkumas rinkoje tik didės“, – teigia K.Nemaniūtė-Gagė

Stojančiųjų skaičius auga

Vaistininkų trūkumo nepatenkina ir pastaraisiais metais augantis farmacijos studentų skaičius. Kaip teigia Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Farmacijos ir farmakologijos centro vadovė docentė Kristina Garuolienė, šiais metais į pirmą kursą planuojama priimti 60 studentų (pernai buvo priimtas 51 studentas).

VU docentei pritaria ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė: „Tiek pernai, tiek šių metų priėmimas į pirmą kursą rodo tikrai didesnius rezultatus, taigi, po penkerių metų skaičius jau turėtų pasijausti“, – sako profesorė.

Pašnekovės teigimu, beveik visi Lietuvoje parengti vaistininkai lieka dirbti šalyje: pastarųjų metų duomenimis, išvykimą į užsienį deklaravo vos vienas studentas. „Galimybės įsidarbinti Lietuvoje – puikios. Darbą gauna 97-98 proc. baigusiųjų studijas. 

Įsidarbinama ne tik vaistinėse, bet ir kitose sveikatos apsaugos sistemos srityse: vaistų didmeninio platinimo įmonėse, farmacijos pramonės įmonėse, farmacijos kompanijų atstovybėse, taip pat sveikatos sistemos įstaigose, pavyzdžiui, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje. 

Pačius geriausius studentus kviečiame studijuoti doktorantūroje – reikia ugdyti dėstytojų profesorių, mokslininkų pamainą“, – teigia R.Morkūnienė.

Per daug funkcijų

Kaip pagrindines farmacininkų deficito priežastis profesorė įvardija bendrą sveikatos apsaugos specialistų trūkumą, senstančią visuomenę bei valstybės vykdomą politiką. „Vaistininkai dabar ne tik vaistų pardavėjai, funkcijų jiems vis daugėja. 

Vaistininkai gali teikti imunoprofilaktikos paslaugas, netrukus bus įgalioti pratęsti receptus, vykdyti vaistų skyrimo kokybės stebėseną. 

Be to, Farmacijos įstatymo pakeitimai numato, kad vaistinėse turi būti ne mažiau kaip vienas vaistininkas darbo metu. Anksčiau pakakdavo farmakotechniko“, – aiškina profesorė.

Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Vaiva Bražinskienė papildo, kad greta tiesioginių pareigų vaistininkai neretai išnaudojami ir pašaliniams darbams: „Daugelyje vaistinių, ypač mažose, kur dirbama po vieną, vaistininkams liepiama dėlioti kainas, akcijas, karpyti etiketes, valyti lentynas, kai kur ir plauti patalpas. 

Ant darbuotojų pečių užkraunamos įvairiausios papildomos užduotys, pardavimo ataskaitų ruošimai“, – pasakoja V.Bražinskienė.

Jaučiasi nevertinami

Vaistininkų atstovės teigimu, „dėl kiekvieno vaistininko besivaržančių darbdavių“ deklaruojamos darbo sąlygos neatitinka realybės.

„Niekas darbuotojų nemyli ir nevertina. Kai kuriose vaistinėse net nėra tualetų ar virtuvėlės pasišildyti maistą, o pasikelti atlyginimą įmanoma tik padėjus pareiškimą ant stalo. 

Bet labiausiai darbuotojus piktina psichologinis darbdavių smurtas, mobingas, sekimas ir spaudimas parduoti tam tikras prekes“, – teigia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Vaiva Bražinskienė ir primena, kad neseniai paviešintame vaistinių tinklo atstovės laiške darbuotojams buvo nurodyta pasiekti konkrečius pardavimų rodiklius, grasinta „atsirasti“ ir „pastebėti, kaip sekasi“.

„Po to niekas nepasikeitė. Tik vietoje laiškų dabar skambinama telefonu ir nurodinėjama žodžiu“, – konstatuoja V.Bražinskienė.

Reikalingos komandos

Anot pašnekovės, farmacininkų ištekliai naudojami neefektyviai. „Juokas pro ašaras, bet net batų parduotuvėse dirbama po du. Dabar mažoje vaistinėje dirbantis vienas vaistininkas neturi net pietų pertraukos, nes nėra komandos.

O jei reikia išsamiau pakonsultuoti klientą, susidaro eilės, darbuotojas jaučia didelę įtampą, stresą – tampa situacijos įkaitu. Komandos stoka vaistinėje specialistus demotyvuoja“, – teigia V.Bražinskienė.

Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentė prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė atkreipia dėmesį, kad, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, viena svarbių visuomenės vaistinių veiklos sričių yra aktyvus vaistininkų įsitraukimas į sveikatos problemų identifikavimą, sprendimą ir prevenciją.

„Europos taryba 2020 m. priėmė rezoliuciją „Dėl farmacinės priežiūros įgyvendinimo pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų labui“.

Šioje rezoliucijoje akcentuojama, jog farmacinė priežiūra turi būti orientuota į pacientą ir siekiama, kad vaistininkai patirtimi prisidėtų prie sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos, dirbdami kompleksiškai sveikatos priežiūros specialistų komandoje.

Iki šiol Lietuvoje farmacijos specialistai – vaistininkai ir vaistininko padėjėjai farmakotechnikai – neįtraukti į bendrą sveikatos priežiūros sistemą“, – teigia profesorė.

PSO duomenimis, Lietuvoje vaistinių ir vaistininkų skaičius yra pakankamas: Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės, o ES vidurkis – 31 vaistinė. Vaistininkų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, Lietuvoje –12, o ES – 8.

„Tikslinga išanalizuoti ES valstybių sukauptą patirtį, adaptuoti ES atsakingų institucijų ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas bei siūlymus, siekiant ne didesnio vaistinių skaičiaus, o stambinant vaistines.

Tokiu būdu vaistinėje fiziškai vienu metu dirbtų komanda, užtikrinanti kokybiškų farmacinių paslaugų teikimą pacientams“, – įsitikinusi O.Ragažinskienė.

Komentaras
Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Baltinaitė:

- Lietuva Europos Sąjungos kontekste tiek vaistininkų, tiek vaistinių skaičiumi atitinkamam skaičiui gyventojų yra tarp pirmaujančių šalių.

Vis dėlto, atliepdama farmacijos sektoriaus poreikį ir Farmacijos įstatymo nuostatų pokyčius, SAM ėmėsi iniciatyvos nuosekliai didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių būsimiems vaistininkams, tačiau atkreipia dėmesį, kad dalis jų po studijų nesirenka vaistinės kaip būsimos darbovietės.

Tad vaistinės taip pat turėtų imtis daugiau motyvacinių priemonių, pritraukdamos jau paruoštus jaunuosius specialistus.

SAM, atsižvelgdama į sparčiai didėjančias paslaugų apimtis ir siekdama dar geriau užtikrinti kokybiškų farmacinių paslaugų teikimą pacientams, siūlo vaistinėje fiziškai vienu metu dirbti komandai – vaistininkui ir vaistininko padėjėjui farmakotechnikui.