Valdžia elgiasi taip, kaip jai naudinga

Kaupti pensiją atsisakiusiam asmeniui kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie pensijų kaupimo. Kitais metais į pensijų kaupimą pakartotinai bus įtraukti tie gyventojai, kurie 2019 metais atsisakė kaupimo. Tokie žmonės, kaip ir įtrauktieji pirmą kartą, gali priimti sprendimą dėl dalyvavimo pensijų kaupime iki birželio 30 d.

Neatsisakę dalyvauti pensijų kaupime, jie pradės kaupti antroje pakopoje nuo 2022 m. liepos 1 d.

Tačiau kardinaliai priešinga situacija yra kai kuriose kitose srityse.

Pavyzdžiui, nesuskubusiems iki numatyto termino pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją elektra už bausmę brangsta ketvirtadaliu!

Mat Seimas įtvirtino: nepasirinkusiems tiekėjo elektrą tieks valstybinė įmonė už 25 proc. didesnę kainą. Esą be tokio „bizūno" vartotojai bus pasyvūs ir iš viso nieko nesirinks, todėl liberalizavimas neįvyks. Beje, norintys gali nieko nelaukti ir tiekėją pasirinkti jau dabar.

Arba, pavyzdžiui, jei žmogus Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaruoja savo pajamų, jis nė negali tikėtis, jog inspekcija sugrąžins pinigus, jei buvo gyventojų pajamų mokesčio permoka - grąžinama tik deklaravusiems, nors VMI visus duomenis ir apie nedeklaravusius turi.

Tačiau jei mokesčio skolingas yra asmuo, VMI apie tai grasinamais laiškais įspėja ir nedeklaravusius - vadinasi, visą informaciją valdo, tačiau ją panaudoja ne kai žmogui tas atneša naudą, o kai jis yra skolingas.

Komentuoja ekonomistas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius RUDYS:

Tai yra politika - skatinimas elgtis taip, kaip geriau ne žmogui, o valstybės biudžetui. Kita vertus, tai galima suprasti: jei būtų tik prievartiniai dalykai ir nebūtų laisvos valios pareiškimo galimybės, aktyvios visuomenės grupės kreiptųsi į Konstitucinį Teismą ir įrodytų, kad tai yra diskriminacija.

Todėl, valdžia paliko pasirinkimo galimybę - jei kreipsiesi į „Sodrą", kad nebūtum įtrauktas į pensijų kaupimą, tai ir nebūsi įtrauktas.

Tačiau visi suprantame, kad kreipsis ne visi, net ir nenorintys dalyvauti kaupime, nes vieniems yra tas pats, kiti to nedarys dėl asmeninių parametrų, tokių kaip amžius, išsilavinimas ir pan. Arba dažnai apie tai nė žinoti nežino.

Beje, dėl dalyvavimo privačiuose fonduose - tai turėtų būti žmogaus asmeninis dalykas: kad kauptų tie, kurie aktyviai to nori.

To nenorintys neturi būti savaime pervedami į fondus. Bet situaciją diktuoja privačių fondų lobistai, nes taip pasinaudoja dalies visuomenės pasyvumu.

O štai elektros sektoriuje elgiamasi atvirkščiai. Savaime tu nesi pervedamas pas nepriklausomą tiekėją ir lieki „Ignitis" klientu, tačiau už tai mokėsi brangiau, nors ir liksi pas tą patį tiekėją.

Tai - botago principas, stumiantis būtinai ką nors pasirinkti ir leidžiantis už elektrą imti brangiau ne tik iš pasyvių, bet ir iš jau minėtų žmonių su asmeniniais parametrais, tokiais kaip amžius, išsilavinimas. Arba tokių, kurie apie pasirinkimo būtinybę nė nežino.