Valstybės archyvų dokumentus žadama skaitmeninti į DNR kapsules: pirmasis – Kovo 11-osios aktas

„Kadangi viena iš mano, kaip archyvaro tarnybos vadovės, misijų yra išsaugoti viską, ką mes čia kaupiame kuo ilgesniam laikui, kuo stabiliau ir saugiau – pamaniau, kad tai galėtų būti puiki alternatyva“, – Eltai teigė vyriausioji archyvarė Inga Zakšauskienė.

„Šiai dienai turime DNR formatu suskaitmenintą Kovo 11-osios aktą, kuris ir yra saugomas toje kapsulėje”, – pridūrė ji.

Ilgaamžiškumas ir saugumas  

Kaip Eltai pasakojo biotechnologijų startuolio vadovas Robertas Skliaustas, DNR kapsulės sukūrimas prasideda nuo skaitmeninio dokumento kodo (0 arba 1) konvertavimo į raidinę DNR išraišką (ATGC). Vėliau, pasak jo, specialiu spausdintuvu išgauta DNR seka apvelkama į medžiagą, saugančią kapsulės turinį nuo įvairių aplinkos veiksnių.

„Mes tada ją apvelkame specifine medžiaga, kuri atriboja DNR kodą nuo aplinkos sąlygų, įdedame ją į kapsulę, ir ji ten gali gyvuoti dešimtis tūkstančių metų“, – Eltai aiškino įmonės „DNAMIC“ vadovas.

R. Skliausto teigimu, dokumentų saugojimas DNR kapsulėse už dabartines technologijas yra pranašesnis savo ilgaamžiškumu ir saugumu.

„Pagrindiniai DNR privalumai – ilgaamžiškumas. Esamos technologijos leidžia saugoti informaciją ilgiausiai 20 metų“, – sakė „DNAMIC“ vadovas.

„DNR iš esmės saugo duomenis decentralizuotai – niekas negalėtų pasiekti šitos informacijos. Jeigu taip paprastai kalbant, tik žmonės, kurie žinotų, kad čia yra DNR, galėtų bandyti pasiekti tą informaciją. Bet tam reikia labai daug specifinės technikos“, – akcentavo jis.

Vienoje kapsulėje – visa archyvuose saugoma informacija

Šiuo metu 1 terabaito duomenų įkėlimas į DNR kapsulę kainuoja 200 eurų. Vis dėlto, R. Skliausto teigimu, technologija atsipirktų bėgant laikui.

„Čia atsiperkamumas yra laike – kad išvengiama migracijos kaštų, nereikia didelių patalpų saugojimui, nereikia didelių pastatų, elektros energijos naudoti“, – nurodė projektą inicijavusios įmonės vadovas.

„Į tą vieną kapsulę galima sutalpinti visus 120 km šiuo metu valstybės archyvuose saugomos informacijos“, – apie naujosios technologijos pajėgumus kalbėjo I. Zakšauskienė.

Tiesa, pažymima, jog valstybės archyvų dokumentų perkėlimas į DNR kapsules turėtų vykti palaipsniui. Vis dėlto I. Zakšauskienė neatmeta galimybės, kad ateityje visos įstaigos galėtų atsisakyti popierinio formato.

„Mes dar nesame priėmę sprendimo atsisakyti popierinio formato, bet aš jau numanau, pratinuosi prie minties, kad, tarkime, nuo 2030 metų visos įstaigos dirbtų be popieriaus – t. y., valstybės archyvai nebepriimtų popierinių dokumentų – tik elektroninius“, – nurodė ji.

Pašnekovų teigimu, Kovo 11-osios akto saugojimas bei archyvų dokumentų pritaikymas DNR technologijai yra pirmasis atvejis Europoje.